Nors kasmet skelbiami universitetų populiarumo reitingai ir nėra itin palankūs keturioliktus metus veikiančiam Klaipėdos universitetui, nei čia studijuojantys studentai, nei universiteto valdžia labai nesuka galvos dėl sąlyginai menkos pozicijos populiariausiųjų lentelėse. Tai pateisinama svariausiu argumentu - norinčiųjų studijuoti kelis kartus daugiau, nei priimama.
Klaipėdos universitete studijuojantieji arba studijas jau baigę absolventai tikino, kad susirasti gerą darbą labiausiai padeda žmogaus asmeninės savybės bei studento žingeidumas. Uostamiesčio universitete politikos mokslus baigęs Eligijus Masiulis teigė, jog paskaitas galima prasnausti arba iš dėstytojo išgręžti viską.
Siekia būti treti
Šiuo metu Klaipėdos universitete studijuoja apie 9 tūkst. studentų. Tik apie 40 procentų iš jų - klaipėdiečiai. Šiemet, kaip ir kasmet, į Klaipėdos universitetą bus priimama apie 1 500 studentų.
Nors skirtingos visuomenės, darbdavių, pačių studentų apklausos rodo, kad Klaipėdos universiteto pozicija reitingų lentelėse keičiasi nuo penktos iki aštuntos vietos, Studijų prorektoriaus Vaidučio Laurėno manymu, tiksliausia būtų teigti, kad universiteto populiarumas svyruoja tarp penktos ir šeštos pozicijos. Kaip prorektorius sakė „Klaipėdai“, toks rezultatas nėra priežastis ypatingai susirūpinti. Visuomenės apklausos dažnai susijusios su asmenine nuomone ir ne visada atspindi tikrą situaciją.
„Keturiolika metų - universiteto paauglystė, todėl šių rezultatų nereikėtų vertinti labai reikliai. Be to, pradėjome juk nuo 12-13 reitingų vietos, - teisinosi prorektorius. - Nesakau, kad viskas universitete idealu, tačiau esame įsitvirtinę kaip stiprus regioninis Vakarų Lietuvos universitetas.“
Prorektorius V.Laurėnas įsitikinęs, kad sparčiai besivystantis Klaipėdos universitetas po kelerių metų reitingų lentelėje pasieks trečiąją vietą. Planuojama, kad ateityje čia studijuos 12 tūkst. studentų.
Vertina atsargiai
V.Laurėno manymu, atsargiai derėtų vertinti ir būsimųjų studentų sureikšminamą darbdavių apklausą, kurioje šie išsako simpatiją vienam ar kitam universitetui.
„Dažniausias darbdavių amžius - 40-50 metų. Kokius jie universitetus baigė? Tikrai ne Klaipėdos. Mes išleidome gal 15 tūkst. absolventų per 10 metų, o Vilniaus universitetas kiek? Taigi apie patriotizmą mūsų universitetui galėsime kalbėti po 20 metų, kai į valdžios ir verslo olimpą įkops ir mūsų studentai“, - šypsodamasis dėstė V.Laurėnas.
Jau dabar prorektorius V.Laurėnas tikino galįs išvardyti kelias dešimtis nemažai pasiekusių absolventų, kurie vadovauja įmonėms, yra išgarsėję.
Stoja tūkstančiai
Pasak V.Laurėno, universitetas pasiekė ir džiuginančių rezultatų. Praėjusiais metais tai buvo trečiasis pagal populiarumą tarp stojančiųjų. Tai reiškia, kad stojo daugiausiai studentų į vieną vietą. Populiariausios praėjusių metų specialybės - socialinis darbas, politikos mokslas, jūrų ūkio ekonomika ir vadyba, psichologija bei rekreacija ir turizmas. Studijuoti šių dalykų veržėsi po daugiau nei tūkstantį studentų. Jau dabar Klaipėdos universitetas vilioja studijų programų įvairove. Nors šiemet studentai bus priimami į 58 studijų programas, universitete veikia 62 studijų programos. Šis rodiklis - antras po Vilniaus universiteto.
Ne kaimo mokykla
Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentas Norbertas Airošius užtikrino, kad bendraudamas su kitų universitetų studentais niekada negirdėjo pašaipaus jų požiūrio į uostamiesčio universitetą.
„Niekas mūsų universiteto kaimo mokykla nevadina. Toks epitetas dažniau tenka Šiaulių alma mater. Pažįstų ne vieną sėkmingai įsidarbinusį absolventą, o informatikos specialybės trečiame kurse nedirba vos vienas kitas studentas“, - tikino antrakursis.
Klaipėdos universitete Pedagogikos fakultete Socialinę pedagogiką studijuojanti panevėžietė Jurgita Trebaitė prisipažino, kad įstojo į tris universitetus, tačiau vietoj Vilniaus ir Šiaulių pasirinko studijas Klaipėdoje. Jos manymu, šis universitetas patrauklus galimybėms atsiskleisti, čia ne tokia didelė konkurencija kaip sostinėje, lengviau realizuoti savo idėjas.
Nėra dėstytojų klano
Klaipėdos universiteto absolventas, Seimo narys E.Masiulis „Klaipėdai“ sakė, kad uostamiesčio aukštoji mokykla ne visad išnaudoja savo privalumus. Parlamentaro manymu, būtent todėl, kad Klaipėdos universitetas yra dar jauna įstaiga, ji gali lanksčiau laviruoti, keistis, nėra saistoma tradicijų ir susiformavusio dėstytojo klano. Išgirdęs prorektoriaus V.Laurėno deklaruojamus siekius tapti trečiuoju šalies universitetu, E.Masiulis, tikino, kad universiteto kolektyvas gali siekti ir aukštesnės pozicijos. Seimo nario nuomone, reikėtų tinkamai išnaudoti Klaipėdos geografinę padėtį, galimybę ruošti jūrinių profesijų studentus ir Europos Sąjungos perspektyvas.
Reitingais netiki
Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų fakultete įgijęs vadybos specialisto kvalifikaciją bendrovės „Telekomas“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta dienraščiui teigė, kad nors į Klaipėdos universitetą prieš 10 metų ir įstojo per atsitiktinumą, jam nė karto nebuvo gėda pasakyti, kad yra baigęs uostamiesčio aukštąją mokyklą. A.Šikštos manymu, bet koks universitetas duoda „bilietą“ į tą transporto priemonę, kurią pasirenka pats žmogus. „Telekomo“ vadovas skeptiškai vertino ir faktą, kad ir Lietuvoje bandoma skirstyti universitetus pagal populiarumą, sprausti juos į reitingų lenteles.
„Manau, kad reitingavimas yra išgalvotas dalykas, daugiau reklaminis ar rinkodaros metodas, padedantis atkreipti dėmesį. Man tai nesuprantamas dalykas ir dėl to, kad netelpa į jokį pasaulinį ar europinį kontekstą. Jei pabandytumėme lyginti, kad ir Lietuvoje taip mėgstamą Vilniaus universitetą su keliais ne pačiais garsiausiais Europos universitetais, rezultatai, matyt, nebūtų patys linksmiausi. Realybė tokia kad šiandien visuose šalies universitetuose tebedėstomi dalykai, kurie nieko bendra neturi su pasaulio ekonomikos tendencijomis ar kasdienine situacija“, - kritikos aukštojo mokslo sistemai negailėjo A.Šikšta.
Provincijos liga?
A.Šikšta prisiminė, kad prieš kurį laiką negalėjo išpildyti vieno Vilniaus universiteto fakulteto prašymo peržiūrėti studijų programą ir pateikti pasiūlymus. Verslininkas neslėpė, kad pasiūlymų nepateikė tik dėl to, kad daugelį dalykų reikia keisti iš pagrindų. Savo vaikams tokios studijų programos artimiausiu metu jis nerekomenduotų. A.Šikštos manymu, visi Lietuvos universitetai nepagydomai serga „provincijos liga“. Daugelis dėstytojų moka tik rusų kalbą, per pastarąjį dešimtmetį nėra buvę nė vienoje tarptautinėje stažuotėje. Šiandien Vilniaus universitetines mokyklas gelbėja tik tai, kad jos įsikūrusios sostinėje, kur jaunuomenė lengviau gali gauti darbą ar gerai leisti laiką studijų metu.
„Akademinei bendruomenei reikia pabusti iš letargo ir pradėti suvokti, kad dar keleriems metams prabėgus, į studijas gali ir nebesusirinkti tiek studentų. Atsirado alternatyva Europoje. Valstybė kuo skubiau turi pradėti reikliau reguliuoti mokesčių mokėtojų pinigų skyrimą, kol jaunoji profesūra taip pat nepabėgo iš Lietuvos“, - siūlė A.Šikšta.
„Telekomo“ vadovo įsitikinimu, darbo rinkoje dažniausiai laimi tas, kuris turi aukštojo mokslo diplomą ir yra įgijęs darbo praktikos. Be to, dažnai viskas priklauso nuo studijuojančių ar darbo laimėjimų siekiančio žmogaus asmenybės bei atsitiktinumų.
Renkasi dėl algų
Darbo ir socialinių tyrimų instituto užsakymu Lietuvos studentų sąjungos atstovai 2002-aisiais atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad studentų studijų programos pasirinkimo motyvai labiausiai susiję su numanomu uždarbiu. Pagal atsakymų dažnumą svarbiausias studijų programos pasirinkimo motyvas - tikėjimas, jog pasirinkta specialybė užtikrins gerai mokamą darbą - 51,7 proc. Antrasis pagal svarbą buvo tikėjimas, jog užtikrins įdomų darbą - 44,3 proc. Viltimi, jog specialybė užtikrins nuolatinį darbą vadovavosi 30 proc. studentų. Dalis (10,2 proc.) atsakiusiųjų studijas rinkosi atsitiktinai.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
