Kino festivalio “Vilniaus pavasaris 2003” retrospektyvų programa šiais metais skiriama įvairiems trijų šalių - Norvegijos, Suomijos ir Olandijos - kino paveldo aspektams. Kovo 24-25 dieną kino centre “Coca-Cola Plaza” įvyks du seminarai, skirti Knuto Hamsuno kūrinių ekranizacijoms. “Omni Laikas” kalbina seminaro vadovę Ragnhild Ystad, Vilniaus universitete dėstančią norvegų kalbą ir literatūrą.
Norvegijai skirta programa pavadinta “Knutas Hamsunas ir kinas”. Joje bus parodytos septynios šio norvegų literatūros milžino kūrinių ekranizacijos. Tarp jų bus rodomas ir 1966 metų režisieriaus Henningo Carlseno filmas “Badas”, sukurtas pagal žymųjį to paties pavadinimo Knuto Hamsuno romaną. Filmas iki šiol stebina žiūrovus savo niūria atmosfera ir subtiliai perteikiamais Hamsuno romano bruožais.
Ko siekiama pristatant Knuto Hamsuno kūrinių ekranizacijas festivalyje?
Tai puiki proga Norvegijos ambasadai pristatyti Lietuvoje savo šalies kultūrą ir vieną didžiausių jos turtų - Knuto Hamsuno literatūrą. Kitaip nei, pavyzdžiui, Henrikas Ibsenas, Hamsunas yra labai populiarius autorius ne tik elitiniuose norvegų intelektualų sluoksniuose, bet ir tarp eilinių skaitytojų. Taigi Hamsuno kūryba yra puiki galimybė užmegzti glaudesnius Norvegijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius. Kino festivalio “Vilniaus pavasaris 2003” Hamsuno retrospektyva ir yra konkreti proga, kai galime tą padaryti.
Ar Knuto Hamsuno ekranizacijos yra populiarios tarp Norvegijos kino kūrėjų?
Visi septyni režisieriai, kurių filmai rodomi Hamsuno ekranizacijų programoje, yra iš Skandinavijos, bet tik du iš jų yra norvegai. Taip yra ne dėl to, kad Norvegijoje Hamsunas nėra populiarus, bet dėl apskritai gana ambivalentiško norvegų santykio su kinu. Pas mus kinas nebuvo laikomas rimta meno forma, o tik tam tikra pramoga. Tiesa, prieš maždaug dešimt metų situacija pradėjo keistis ir šiais metais jau matome tikrą Norvegijos kino kūrėjų bumą. Bet tai daugiausiai jauni režisieriai, kurie labiau nori “parodyti save”, o ne imtis solidžių literatūros kūrinių ekranizacijų.
Ar Hamsuno kūrinius lengva perkelti į kiną?
Veikiau sunku nei lengva, nes Hamsuno kūriniuose gana nedaug įprasto realistinio siužeto, dominuoja aplinkos aprašymai, subjektyvių būsenų išgyvenimai ir dažnai gana ironiškas žaidimas žodžiais. Tokius dalykus nelengva perketi į kiną ir reikalauja iš režisieriaus “tikros kūrybos”. Šia prasme labiausiai prie Hamsuno kūrinių “raidės” priartėja režisieriaus Henningo Carlseno “Bado” ekranizacija. Šis filmas gali būti laikomas geriausia Hamsuno ekranizacija, kurioje režisieriui pavyksta perteikti labai sudėtingą ir tirštą romano atmosferą.
Kiti filmai veikiau naudojasi Hamsuno kūriniais kaip įdomaus siužeto šaltiniu. Dauguma Hamsuno kūrinių yra meilės istorijos ir tai irgi paskatino daugelį ekranizacijų. Kaip jau minėjau, Hamsunas Norvegijoje ir kitose šalyse iki šiol yra labai populiarus autorius, todėl jo kūrinių ekranizacijos yra tiek mielai kuriamos, tiek mėgstamos žiūrovų.
Hamsunas, be savo kūrybos, taip pat žinomas ir savo kontroversiškomis politinėmis pažiūromis, iš kurių žinomiausia yra jo ryšiai su nacizmu. Ar ši tema vis dar aktuali Norvegijoje ir ar ji nagrinėjama kine?
Visai neseniai Norvegijoje iš naujo kilo vieša diskusija apie Hamsuno ryšius su nacizmu. Nors bendras sutarimas ir vėl nebuvo pasiektas, bet daugelis jo literatūros ir biografijos žinovų Norvegijoje linksta pabrėžti, kad Hamsunas vis dėlto nebuvo nacistas, nors kai kurias jo idėjas ir galima pavadinti atvirai fašistinėms. Tačiau rašytojas niekada nepriklausė nacistų partijai ir vengė politinės diskusijos. Beje, priešingai nei jo žmona, kuri buvo Norvegijos nacistų partijos narė ir atvirai simpatizavo Hitlerio režimui.
Nė vienas iš festivalyje pristatomų filmų tiesiogiai nenagrinėja nacizmo temos, nors 1996 metų režisieriaus Jano Troellio filmas “Hamsunas” ir pasakoja apie rašytojo gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais. Kitas tų pačių metų režisieriaus Benteino Baardsono dokumentinis filmas “Knuto Hamsuno mįslė” taip pat pagrįstas rašytojo biografija ir netiesiogiai įvertina nacizmo temą.
Kas vyks festivalio metu rengiamuose seminaruose?
Seminarai yra skirti Knuto Hamsuno literatūrai nagrinėti, o šalia rodomos rašytojo kūrinių ekranizacijos sudarys bendrą pokalbio foną. Iš viso seminaruose bus perskaityti šeši pranešimai apie Hamsuno kūrybą, kuriuos pristatys Lietuvoje šia tema besidomintys dėstytojai ir studentai. Diskusija vyks lietuvių kalba, tad bus prieinama plačiausiam dalyvių ratui.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Dainius Blynas
