Vasarą sodų ir daržų augalus apninka įvairiausi kenkėjai. Spragės, amarai, vikšrai taip ir taikosi apipulti vos suvešėjusį daigą ar žiedelius išskleidusias šakeles. O ką daryti sodininkui? Naikinti kenkėjus nuodingais chemikalais? Bet apipurškus augalus nuodais, reikia išlaukti nemažiau kaip 3 savaites, kad galėtum rinkti derlių. O juk kiekvienas su šia problema susidūręs žino, jog nupurkšti vieną kartą nepakanka. Tai daryti reikia reguliariai. Tad, ko gero, pats laikas prisiminti, jog yra alternatyva chemikalams - natūralūs insekticidai. Efektyvi, bet žalos ekologijai nedaranti priemonė.
Skruzdės išsilaksto nuo pašvinkusios žuvies
Žinoma, jog išbandytas kovos su spragšio lervomis būdas - rudeninis dirvos perkasimas, o kaip su šiais kenkėjais kovoti vasaros viduryje? Ogi palaistyti augalus (bulves, morkas, burokėlius) žolių nuoviru! 500 g dilgėlių, 200 g šalpusnių, 100 g ugniažolės, 200 g kiaulpienės lapų užpilti vandeniu ir, pamirkius 3 dienas, gauta ištrauka laistyti daržoves kartą per savaitę.
Medžius ir krūmus nuo vikšrų galima apsaugoti apipurškus juos pelyno nuoviru: pusę kibiro sutrintų pelyno (kitaip vadinamo metėle) lapų užpilti 10 litrų karšto vandens, parą palikti nusistovėti, tada pusvalandį pavirinti, perkošti ir atskiesti vandeniu santykiu 1:1.
O štai kovojant su sodinėmis skruzdėmis, kaip žinia, nepadeda jokios priemonės, išskyrus vieną. Skruzdžių susibūrimo vietoje užkaskite pašvinkusią žuvį. Na, blogiausiu atveju, šviežią - po poros dienų ji pašvinks, ir skruzdės paliks savo skruzdėlyną. Budrumo reikia nepamesti: šie vabzdžiai po kurio laiko susiras sau kitą vietelę. Bet galiausiai atkaklumas ir pašvinkusi žuvis išvilios skruzdėlytes už daržo ar sodo ribų.
Nuodijimas pipirais
Nuo amarų gelbsti seniai žinoma žolė - paprastoji bitkrėslė, pražystanti kaip tik liepos mėnesį. Du kilogramus šios žolės užpilti 10 litrų verdančio vandens ir palikti parai. Paskui užpilą pavirinti pusvalandį, perkošti ir pripilti dar 10 litrų vandens. Gautu tirpalu apipurkšti augalus.
Didesniam poveikiui gauti galima į tirpalą pridėti ūkiško muilo. Pirma, toks tirpalas purškiamas geriau prilips prie augalų, o antra - amarai nuo muilo išgaišta. O proporcijos tokios: 40 g ūkiško muilo ištirpinti 10 litrų vandens. Tačiau purškiant muilo tirpalą reikia saugoti, kad jis nepatektų ant žiedų.
Amarus naikinti galima ir svogūnų lukštų nuoviru, paruoštu taip pat, kaip bitkrėslės nuoviras. O dar amarai nemėgsta medžio pelenų: 2 stiklines pelenų išmaišyti kibire vandens ir pridėti 50 g tirpinto ūkiško muilo.
Naikinti amarus galima ir pelynu: 2 kg šios žolės užpilti 2 litrais karšto vandens ir palikti parai. Paskui perkošti ir supilti į 8 litrus vandens.
Galite 10 litrų vandens užpilti ir leisti prisitraukti 400 g maltos kiaulpienių žolės arba 600 g serenčių.
Vaisėdžiams naikinti ruošiamas aštrių raudonųjų pipirų nuoviras. 200 g maltų raudonųjų pipirų užpilkite 2 litrais vandens, kaitinkite iki užvirimo ir nukelkite nuo ugnies. Palikite parai, po to - perkoškite. Į kibirą vandens įpilkite stiklinę nuoviro ir apipukškite augalus prieš žydėjimą.
Kova su spragėmis
Ridikėlius, ropes, ridikus nuo spragių gelbėkite apibarstydami juos pelenais. Arba lapus galite apibarstyti sutrintos džiovintos ugniažolės milteliais - tokio "nuodo" nepakenčia visi vabzdžiai.
Tačiau toks "sausas" metodas efektyvus tik iki pirmo palaistymo arba lietaus. Kaip tik dėl to daržininkai mieliau renkasi kitą kovos su spragėmis metodą. Dar prieš sodinimą kopūstų ir ropių sėklas užmerkite į raugintų kopūstų sultis, ir sudygę augalai augs visiškai nepritraukdami kenkėjų. Jei nesuspėjote to padaryti ir pasėjote nemirkytas sėklas, vertėtų paruošti acto rūgšties tirpalą (valgomąjį šaukštą 70 proc. acto esencijos ištirpinti 10 litrų vandens) ir juo palaistyti kopūstų, ropių, ridikėlių vageles. Jokia spragė jūsų augalų nepalies!
Kova dėl kopūstų
Kopūstas - daržovė, dėl kurios tarp daržininkų ir vabzdžių vyksta tikrų tikriausia kova. Vos kopūstai sudygsta - skanių jo lapelių kaip mat įsigeidžia kopūstinė kandis, musė, kopūstinis baltukas ir kiti kenkėjai.
Todėl dabar pats laikas atkreipti dėmesį į besiformuojantį kopūstkotį, gūžę, stiebiavaisius. Apiplaukite juos pavirtu druskos tirpalu (stiklinė druskos 10 litrų vandens) ir juo dar paliekite žemę aplink augalą. Taip apsaugosite augalą nuo kopūstinės kandies kiaušinėlių.
Jei jau pastebėjote vikšrus, tai ne tik juos nurinkite, bet ir periodiškai aplaistykite lapus acto tirpalu (valgomasis šaukštas esencijos 10 litrų vandens).
Dar galite vikšrus naikinti apipurkšdami kopūstus varnalėšos ištrauka: smulkiai supjaustoma trečdalis kibiro lapų, užpilama šiltu vandeniu ir laikoma nuo 3 dienų iki 2 savaičių - kuo ilgiau, tuo geriau.
Jei po ranka neturite varnalėšos, pagal tą patį receptą galima gaminti ištrauką iš bet kokių išravėtų piktžoles. Pasak užkietėjusių daržininkų, tik 8 piktžolės yra tikrai efektyvios: dilgėlė, varnalėša, kiaulpienė, kraujažolė, garšva, gyslotis, arkliarūgštė ir šiurkštusis asiūklis.
Taip pat tinka ištraukos iš spyglių, bulvių ar pomidorų lapų. Sufermentuotų, suraugintų augalų ištraukos ne tik išnuodys vikšrus, bet ir savo kvapu atbaidys vabzdžius kenkėjus. O kartu "pamaitins" kopūstus azotu, kuris jiems taip reikalingas brendimo metu.
