Grupė žuvusiųjų 1991 metų sausį artimųjų, disidentų ir akademinės bendruomenės atstovų tvirtina, esą kandidatė į Prezidento postą Kazimira Prunskienė yra valstybiškai nepatikima. Taip teigiama išplatintame pranešime, kuris pavadintas "Lietuvos piliečių memorandumu dėl K. Prunskienės valstybinio nepatikimumo".
Pati kandidatė į Prezidento postą mestus kaltinimus vadina "melu ir šmeižtu".
Memorandume teigiama, neva buvusios Premjerės ir įvairių partijų steigėjos K. Prunskienės "politinė karjera itin gausi dviprasmybių", todėl galėjusi būti lemtinga Lietuvos nepriklausomybei.
Jį pasirašė žuvusiųjų per Sausio 13-ąją artimieji - Stasė Asanavičienė, Vincė ir Antanas Gerbutavičiai, Vanda ir Rimantas Juknevičiai, Vitalija ir Juozas Krivickai, partizanas, Juozo Lukšos-Daumanto brolis Antanas Lukša, sesuo Nijolė Sadūnaitė.
Dokumentą taip pat pasirašė Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Karvelis, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narė Zita Šličytė, habilituotas istorijos mokslų daktaras, profesorius Antanas Tyla, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Arvydas Anušauskas, gamtos mokslų daktaras Romas Pakalnis.
Kaip teigiama memorandume, 1990 metų gegužę lankydamasi Vašingtone, "K. Prunskienė savavališkai pasiūlė JAV administracijai atidėti Lietuvos nepriklausomybę dvejiems metams".
Šiuo tikslu po privataus susitarimo su tuometiniu SSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu ji "paskelbė Vyriausybės vardu nutarimą apie Nepriklausomybės akto vykdomųjų pasekmių moratoriumą neribotam laikui, tuo sukeldama politinę sumaištį ir silpnindama Lietuvos poziciją derybose su Kremliumi". Anot memorandumo autorių, Aukščiausioji Taryba pasipriešino ir vėliau priėmė nepavojingą pareiškimą.
"Artėjant sovietų agresijai 1991 metų sausį, K. Prunskienė inicijavo neteisėtą provokacinį Vyriausybės nutarimą keliskart pakelti, be jokių realių kompensacijų, maisto ir kitų prekių kainas gyventojams", - pabrėžiama memorandume.
Sausio 13-ąją K. Prunskienė, jau nebūdama Premjerė, esą siūlėsi, kad Vyriausybė ją neteisėtai paskelbtų savo vadove, be to, aiškino apie būsimą SSKP/LKP perversmininkų valdžią, su kuria teksią bendradarbiauti. "Pavykus jos planui, būtų buvusi sukelta visiška valdžios struktūrų sumaištis itin pavojingą Lietuvos nepriklausomybei valandą, užtat labai naudinga priešiškai propagandai", - teigiama pranešime.
"Vien dėl šių nepaneigiamų faktų siūlome K. Prunskienei, negalinčiai turėti jokio politinio pasitikėjimo, toliau nesiveržti į Prezidento postą. To reikalauja Lietuvos garbė ir Sausio 13-osios kankinių kraujas", - pažymi memorandumo autoriai.
"Man inkriminuojami kaltinimai, pasirašyti grupelės žmonių, praslinkus 14 metų po minimo laikotarpio, pasiekia neregėtą melo ir šmeižto koncentraciją", - teigiama ketvirtadienį išplatintame K. Prunskienės pareiškime.
Anot jos, šie kaltinimai "išplaukia iš politinių-finansinių oligarchų rinkimų virtuvės, kuriai naudingiau, kad Prezidentu būtų išrinktas mano oponentas Valdas Adamkus".
"Niekada ir niekur neišdaviau savo valstybės, jos interesų. Tomis sudėtingomis aplinkybėmis, kurios supo Lietuvą po Nepriklausomybės paskelbimo, dariau viską, ką leido mano profesinis pasiruošimas bei žinios, ką liepė mano širdis, ir niekada neatsižadėsiu to laikotarpio, kad ir kaip būčiau šmeižiama", - pažymima K. Prunskienės atsakyme.
Politikės teigimu, anuomet per trumpą laiką ji turėjo sudaryti pirmąją Vyriausybę, atstovauti Lietuvai, pateikti naują šalies įvaizdį ir kartu, "nepakenkdama pasaulio viltims kada nors baigti šaltąjį karą su Rusija, įrodyti, kad Lietuvos nepriklausomybės nepaskelbimas atneš pražūtį visoms Sovietų Sąjungoje gimusioms demokratinėms idėjoms".
ELTA
