“Niujorko gaujų” laukiau nekantraudamas. Supratau, kad ir nemažai mano pažįstamų šio filmo laukė taip, kaip laukta naujo Spielbergo filmo arba antrosios “Žiedų valdovo” serijos. Triukšmas, kilęs aplink naująjį legendinio Martino Scorsese filmą, varyte varė ir tebevaro žmones į kino teatrą. Ten smagu - salė beveik pilna, o šiandien Vilniuje taip atsitinka ne taip jau dažnai. Deja…
Filmas išpildė visas platintojų svajones. Kaip ir kiekvienas “Oskarams” nominuotas filmas, taip ir “Niujorko gaujos”, dar gerokai prieš premjerą Lietuvoje, nuolat šmėžavo TV ekranuose ir dienraščiuose. Režisieriaus reputacija, įspūdinga aktorių grupė ir epiniai filmo kūrėjų užmojai turėjo garantuoti pritrenkiantį reginį.
Deja… Atvirai jums pasakysiu - šis filmas man sugadino penktadienio vakarą! Taip atsitiko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia reikia pripažinti, kad “Niurorko gaujos” yra šėtoniškas filmas. Jei Šėtono bažnyčios įkūrėjas ponas Le Vay iš Kalifornijos dar būtų gyvas, jis tikrai įtrauktų šį filmą į savo rekomendacijų sąrašą!
Stebėtis tuo nereikėtų. Juk Antonas Le Vay visų pirma vertino tuos meno kūrinius, kuriuose būdavo didingai pavaizduota individo kova ir pergalė prieš pasaulį. Individo, kuris pasaulį ant menčių patiesdavo savo vidinės jėgos varomas. Taip į “satanistams rekomenduotinų” menininkų sąrašus pateko Fiodoras Dostojevskis (“Užrašai iš pogrindžio”), Jules’is Verne’as (“20 000 mylių po vandeniu”), Oscaras Wilde’as (“Doriano Grėjaus portretas”), Lisztas (“Fausto simfonija”), Chopinas, Stravinskis, Wagneris…
Dėl “Niujorko gaujų” net dvejoti nereikia. Tai yra pasakojimas apie dviems jėgoms atstovaujančių individų susirėmimą. Ypač velniškas yra “blogasis” personažas, puikiai suvaidintas Danielio Day-Lewiso. Šis vyrukas - tikras šėtono įsikūnijimas. Pradedant juodais plaukais, ūsais, veido išraiška bei povyza ir baigiant gan keistais pomėgiais. Sutikite, žmogus, kuris laisvalaikiu labiausiai mėgsta mėsinėti skerdieną, nėra pats maloniausias kompanionas.
Šėtonišką nuotaiką stiprina aplinka, kurioje vyniojasi filmo siūlas - kruopščiai nufilmuotas purvinas XIX a. miesto varguolių rajonas. Nekreipkite dėmesio į skambius šūkius, kuriuos iš filmo skolinasi jo komentatoriai. Aišku, šie šūkiai garantavo Scorsese filmui žinomumą ir “Oskarų” nominacijas - jie pavertė filmą amerikonišką patriotizmą skatinančiu vitaminu. “Taip prasidėjo Amerika”, “Taip prasidėjo demokratija”, - šie ir panašūs teiginiai Amerikoje šiandien itin maloniai virškinami. Panašiai, kaip kadaise patriotinius jausmus žadindavo vesternai.
Be abejo, šis aspektas ir mums aktualus. Jei Amerika, demokratijos tėvynė, prasidėjo akmens amžiaus laikus menančiomis pjautynėmis gatvėse, tai ir mes neturėtume dejuoti dėl korupcijos, bombų ir užsakomų žmogžudysčių. Žmonėms įgimta santykius aiškintis kumščiais ir reikia laiko, kad dvikojai padarai virstų kultūringais piliečiais.
Juk ne šiaip sau “Niujorko gaujų” blogasis moko vėl aštuoniolikmetį vaidinantį DiCaprio: “Baimė padėjo man išlikti. Priversk žmones bijoti ir tave visi gerbs”. Net godotinas Antonas Le Vay savo “11-oje šėtoniškų taisyklių” tai sudėliojo švelniau: “Kai eini atvira teritorija, niekam netrukdyk. Jeigu kas nors tau trukdo, paprašyk jo to nedaryti. Jeigu jis nenustoja, sunaikink jį”. Štai! Ponulis šėtonas, prieš sunaikindamas priešą, jį dar mandagiai perspėja! “Niujorko gaujų” vadai kerta be jokių įspėjimų.
Nors apie tai kalbėti ir nelengva, tačiau po “Niujorko gaujų” jutau Blogio dvelksmą. Apie tai kalbėti sunku, nes šėtoniškos nuotaikos neįrodysi ir neargumentuosi. Tiesiog jautiesi lyg prarūgusio pieno gurkštelėjęs - keiki save už neatsargumą ir trokšti geros kramtomosios gumos, kuri užlietų burną tyru prekybos centro skoniu.
Jūs jau galite stebėtis - iš pradžių lyg ir ketinau keikti šį filmą, tačiau lig šiol nieko baisaus jūs taip ir neišgirdote. Šėtoniškumas toli gražu nėra bloga meno kūrinio savybė. Vieniems toks kūrinys gali nepatikti (pavyzdžiui, man), tačiau kitiems tamsusis menas atveria kelius į katarsį. Blogiausia aš pasilikau pabaigai. Pasiruoškite!
Labiausiai mane nuvylė kas kita. Iš tokio režisieriaus kaip Scorsese negali tikėtis blogo scenarijaus. Tiesiog taip būti negali! Juk tokie mamutai ir egzistuoja, kad rodytų mums, kaip reikia kalti gerą kiną! “Chaltūrininkų” Holivude ir taip pakanka. Tad iš Scorsese lygio kino legendų tikiesi bent padoraus amato!
Tačiau “Niujorko gaujos” strigti pradeda jau po 10 minučių. Iki tol viskas eina kaip sviestu patepta - mes matome pasiruošimus gaujų mūšiui ir galų gale patį mūšį. Įspūdingas garso takelis, kameros judesiai. Įspūdingos masinės scenos ir dekoracijos. Greitas veiksmas. Žodžiu, yra visko, kad mėgautumeisi kinu iki galo, kad pamirštum patogiai sėdįs kėdėje ir persikeltum į veiksmo vietą ekrane.
Tačiau dėl to, kas vyksta po tų nelaimingų 10 minučių, Scorsese turėtų būti gėda. Filme randam visus Holivudo istorinių ir veiksmo filmų štampus. Yra Blogasis ir Gerasis. Yra Gerojo Draugas, kuris jam talkina. Yra Prastos Reputacijos Mergina, Blogojo draugė. Mergina krinta į akį tiek Gerajam, tiek jo Draugui. Mergina pasirenka Gerąjį. Tuomet Gerąjį jo Draugas išduoda Blogajam. Blogasis nubaudžia Gerąjį, o vėliau nugalabija ir jo Draugą Išdaviką. Gerasis Merginos padedamas išsilaižo žaizdas. Pabaigoje sulaukiame Gerojo dvikovos su Bloguoju, kurią, savaime suprantama, Gerasis laimi. Mergina, kuri jau buvo besprunkanti (jai nusibodo karą žaidžiantys vyrai), vis dėlto sugrįžta pas Gerąjį ir jiedu ilgai bei laimingai gyvena.
Kiek pastaraisiais metais buvo filmų, kartojančių šią schemą? Begalės. Ir niekam dėl to širdies neskauda - seniai aišku, kad Holivudas labiau mėgsta gerai išbandytus bėgius. Jais gal ir nenuvažiuosi iki Šiaurės ašigalio, tačiau bent būsi garantuotas, kad tavo traukinys neapsivers kelionės pradžioje. Nejaugi ir Scorsese bijojo apsiversti?
Kas jį žino… Galbūt taip ir buvo. Gal senuką Scorsese spaudžia skolos ir jam būtinai reikėjo sukurti pelningą filmą. Tačiau jis galėjo bent ženklą duoti, ženklą, kurį gudresni kino mėgėjai būtų supratę ir taip sutaupę keletą sidabrinių geresniam filmui.
Štai čia (http://www.esquire.com/features/articles/2002/020516_mfe_marty_1.html) rasite išsamų pasakojimą apie tai, kaip šis filmas gimė.
“Gangs of New York”, JAV, Didžioji Britanija, Italija, Vokietija, 2002.Trukmė: 2 val. 46 min.Režisierius: Martin Scorsese (“Kazino”, 1995; “Nekaltybės amžius”, 1993; “Baimės iškyšulys”, 1991; “Įniršęs bulius”, 1980; “Taksistas”, 1976)Vaidina: Leonardo DiCaprio (“Pagauk, jei gali”, 2002; “Paplūdimys”, 2000; “Titanikas”, 1997; “Romeo ir Džuljeta”, 1996); Daniel Day-Lewis (“Boksininkas”, 1997; “Tėvo vardu”, 1993; “Nekaltybės amžius”, 1993; “Paskutinis mohikanas”, 1992); Cameron Diaz (“Koketės”, 2002; “Vanilinis dangus”, 2001; “Čarlio angelai”, 2000; “Būti Džonu Malkovičiumi”, 1999; “Pakvaišę dėl Merės”, 1998); Jim Broadbent (“Bridžitos Džouns dienoraštis”, 2001; “Mulen Ružas”, 2001; “Kulkos virš Brodvėjaus”, 1994); John C. Reilly (“Čikaga”, 2002; “Magnolija”, 2000; “Plonytė raudona linija”, 1998); Liam Neeson (“K-19”, 2002; “Vargdieniai”, 1998; “Šindlerio sąrašas”, 1993); Brendan Gleeson (“28 dienos po…”, 2002; “Dirbtinis intelektas”, 2001; “Neįmanoma misija 2”, 2000) ir kt.
“Niujorko gaujos” nominuotos dešimčiai “Oskarų”. Gavo du, iš jų vienas teko Martinui Scorsese už geriausią režisieriaus darbą.
