Įdomu, kas išdrįs pirmas pakviesti Hugh Grantą į filmą, kurio žanras nebus “romantinė komedija”? Įdomu, kada pats Grantas pasiryš smogti savo kinematografiniam įvaizdžiui, kuris, aktoriui keliaujant iš filmo į filmą, piešia tobulo XXI a. vyro portretą. Pamirškit Džeimso Bondo reinkarnacijas. Norėdami sužinoti, koks turi būti vyras šiandien, žiūrėkite filmą “Įsimylėti per dvi savaites”.
Hugh Grantas jau senokai tapo savotiška garantija: jeigu jo pavardė pasirodo filmo plakate, vadinasi, gausime linksmą ir išmintingą komediją apie vyrų bei moterų jausmus. Ko gero, simboliškiausias buvo šio aktoriaus pasirodymas filme “Bridžitos Džouns dienoraštis”. Juk Bridžita Džouns yra tarp meilės serialų, naujausios dietos ir tikėjimo karjera pasimetusios mūsų laikų moters simbolis. Subrendusi moteris ties nervinės krizės riba.
Hugh Grantas įkūnija tą patį žmogaus tipą vyrų bendruomenėje. Tik jam dar nėra sukurtas kūrybinis pseudonimas. Tad Grantui tenka vaidinti vis tą patį vaidmenį. Beje, įdomu, kaip Rene Zellweger, suvaidinusi godotiną Bridžitą Džouns, tapo šio vaidmens įkaite. Ją žurnalistai greitai sutapatino su fikcine asmenybe ir jau realus žmogus ėmė simbolizuoti tai, ką turėjo įkūnyti kino personažas. Tad ėmėme atidžiai stebėti, kaip kinta Rene svoris, ir nuoširdžiai linkėti sėkmės meilėje. Hugh Granto laukia tas pats.
Naujame filme Grantas toks kaip visuomet. Įsijautęs į plevėsos vaidmenį, lengvai sklendžiantis virš daiktų ir žmonių. Paviršutiniškas šio pasaulio gyventojas, kurio “širdyje glūdi prasmės troškimas”. Viskas, ką šis personažas daro, yra tipiška, tačiau jo portretui tai neturi jokios reikšmės. Šiame filme jis turtingas, gerai žaidžia tenisą, turi jachtą ir yra “pagerbtas tarp moterų”. Įprastinis portretas vyro, kurį lydi sėkmė.
Tačiau tai tik smulkmenos. Svarbiausia, kad Granto suvaidintas herojus yra jautrus, subtilaus skonio ir mokantis išklausyti. Tad kai pasitaiko proga pakeisti savo nuobodų gyvenimą, jis, kiek padvejojęs, viską apverčia aukštyn kojom. Savaime suprantama, tai jis atlieka įsimylėjęs moterį iš “kito luomo”. Visa tai jau matyta ankstesniuose Hugh Granto filmuose, tačiau dar kartą į jį pasižiūrėti vis tiek malonu.
“Įsimylėti per dvi savaites” turi tik vieną trūkumą: filmas yra sukurtas JAV. Ankstesniuose Hugh Granto pasirodymuose vyraudavo britiškas kraujas ir kapitalas. Šį kartą dailusis britas pateko į sumanumu nepasižyminčių amerikiečių rankas.
Tad meilės istorija, turėjusi parodyti mums mielus virpesius tarp vyro ir moters, tapo užteršta nenatūraliais scenarijaus vingiais, kuriais tik amerikietis ir gali patikėti. Hugh Grantas vaidina didžiulės kompanijos atstovą ryšiams su visuomene. Tai dar mes galime praryti. Tačiau Sandra Bullock kovotojos už nuskriaustųjų teises vaidmenyje jau yra šiek tiek per daug.
Visos tos nesąmonės apie godžią kompaniją ir jos skriaudžiamą rajono bendruomenę (kompanija nori nugriauti to rajono “kultūros namus”, nes taip pelningiau) yra tipiška holivudinė demagogija. Stebėtis neverta - JAV kinas jau gerą šimtmetį vaizduoja “amerikietiškos svajonės” išsipildymą - silpnojo pergalę prieš stiprųjį ir panašiai.Tačiau šį kartą žengta per toli. Bėda ta, kad panašios kovos vyksta kasdien ir paprasti žmonės jas dažniausiai pralaimi. Pasaulinėms kompanijoms iš tikro nusispjauti į eilinius žmones, jeigu tik tie žmonės trukdo siekti pelno (tūkstantiniai atleidimai JAV ir Vakarų Europoje, kai didžiosios kompanijos ėmė vieną po kito uždarinėti gamyklas ir perkelti jas į trečiojo pasaulio šalis). Šioms kompanijoms iš tikro nusispjauti į vietinių bendruomenių interesus, jeigu tik tie interesai trukdo dirbti pelningiau (kai miesto rajone atidaromas prekybos centras, visa aplinkinė smulkioji prekyba užverčia kanopas ir vakarykščiam parduotuvės savininkui belieka džiaugtis gavus kasininko vietą naujame prekybos centre).
Didžiojo verslo ir visuomenės susidūrimai yra realūs ir skaudūs. Deja, sunku išvynioti gerą komediją, remiantis šios situacijos patirtimi. Nebent stotum nuskriaustųjų pusėn ir kurtum filmą, panašų į britų “Vyrų striptizą”.
“Įsimylėti per dvi savaites” labiau primena didžiųjų kompanijų “viešųjų ryšių” projektą. Štai, pažiūrėkit - mes ne tokie jau ir baisūs. Su mumis galima kovoti ir prieš mus galima laimėti. Labai pasistengę, jūs netgi galite savo pusėn patraukti vieną kitą mūsiškį. O mūsiškiai - paprasti vyrukai. Kartais jiems visai smagu palikti savo erdvius apartamentus ir persikelti į butą, kurį “galima pereiti per 6 sekundes”.
Ar pamenate nors vieną atvejį iš nepriklausomos Lietuvos istorijos, kai bendruomenė būtų įveikusi didįjį verslą? Ar yra žmonių, kurie būtų atgavę nesumokėtus atlyginimus? Ar buvo eilinių žmonių, kurie, kompanijai juos nuskriaudus, kreiptųsi į teismą ir jį laimėtų? Ar buvo žmonių, kurie laimėtų teismą prieš valstybę? (Strasbūro teismas nesiskaito). Štai taip.
Na, bet Hugh Grantas, aišku, su tuo neturi nieko bendra. Jam ir neturėtų rūpėti socialinė tiesa ar netiesa, kurią skleidžia filmas. Jis gauna honorarą ir puikiai atlieka savo darbą. Mums taip pat vertėtų viską pamiršti. Mums reikėtų galvoti tik apie tai, kad Hugh Grantas yra puikus aktorius, ir iki soties pasijuokti. “Įsimylėti per dvi savaites” neabejotinai taps vienu juokingiausių šio sezono filmų Lietuvoje.
“Two Weeks Notice”, JAV, 2002.Trukmė: 1 val. 40 min.Režisierius: Marc LawrenceVaidina: Hugh Grant (“Gyvenimas pagal jį”, 2002; “Bridžitos Džouns dienoraštis”, 2001; “Noting Hilas”, 1999), Sandra Bullock (“Apglvota žmogžudystė”, 2002; “Greitis 2”, 1997), Alicia Witt (“Vanilinis dangus”, 2001), David Haig (“Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės”, 1994) ir kt.
