Vyriausybės pateiktas Seimui svarstyti nacionalinio biudžeto projektas pirmiausia pasižymi tuo, kad nepaprastai padidėja tiek jo pajamos, tiek išlaidos. Pajamos pašoka net 20 proc., o išlaidos - 22,7 proc. Antra, pažymėtinas ir ryškus biudžeto socialinis kryptingumas.
Dar pavasarį valdžia ramiai aiškino, kad reikės sumažinti švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimui skirtas lėšas bei įvesti naujus mokesčius (pirmiausia tą nesulaukiamą - ir nelaukiamą - nekilnojamojo turto mokestį), nes ateina šimtai milijonų litų iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Norint tuos milijonus tikrai gauti, reikia pridėti 25, kartais ir daugiau procentų savų lėšų. Tuos papildomus pinigus reikia rasti biudžete, kuriame ne tik tų kofinansavimui reikalingų kelių šimtų milijonų litų, bet ir užsilikusio nepaskirstyto cento nerasi. Bet - surado.
Pirmąją ypatybę aiškina vienas paprastas dalykas - 2004 m. Lietuva tampa ES nare. Ir dėl to pirmiausia patirs “investicinį smūgį”, kuris, tikėtina, dar labiau įsuks nacionalinio ūkio smagratį. Juk, kaip praneša Finansų ministerija, 2004 m. mūsų biudžeto išlaidoms finansuoti papildomai atsiras 1579 mln. litų ES lėšų, Lietuvai į ES biudžetą sumokant 440 mln. litų. Valstybės investicijos išaugs net 42 proc., palyginti su šiųmetinėmis.
Antroji ypatybė yra Tarptautinio valiutos fondo (TVF) “globos” praradimo rezultatas. Šių metų pavasarį baigus vykdyti dar vieną su TVF suderintą Lietuvos Vyriausybės ekonominės politikos memorandumą Vyriausybė išmintingai nusprendė nebepratęsti specialiųjų santykių su TVF, kuriais ji užsitikrindavo finansinės paramos garantijas mainais į TVF padiktuotos ekonominės politikos vykdymą.
TVF tarsi ir keičia santykius su jos paramos reikalingomis šalimis, mažina savo patarimų ir rekomendacijų nekonstruktyvų šabloniškumą bei smulkmeniškumą. Tačiau Lietuvai sunku būtų sulaukti pritarimo 2004 m. padidinti biudžeto deficitą. Būtų tekę kirpti biudžeto išlaidas ten, kur tik įmanoma (ministerijai, ne beneficiantams).
Nebesant šalia TVF, galima pasinaudoti alternatyviniu variantu - skolintis.
Lietuvos Vyriausybė šiuo atžvilgiu yra atsidūrusi labai palankioje situacijoje, nes paskutinė konservatorių (vadovaujama Andriaus Kubiliaus) Vyriausybė ypač didelį dėmesį skyrė valstybės biudžeto pusiausvyrai. 1999 metais, žlungant iždo pajamoms, ryžtingiausiai buvo nukirpti ir asignavimai. Todėl tais metais nacionalinio biudžeto deficitas tesudarė 0,7 proc.; iki 2002 m. jis kilstelėjo iki 2,2 proc., panašus jis bus ir šiais metais (fiskalinis viso viešojo sektoriaus deficitas yra kiek mažesnis). O kai kuriose kitose šalyse kandidatėse biudžeto deficitas siekia 5-7 proc.
Tai ir yra Lietuvos šansas - galimybė skolintis neviršijant ar tik nežymiai viršijant normaliu laikomą 3 proc. BVP dydžio biudžeto deficitą. Lietuvoje 2004 m. jis sudarys 3,3 proc. (fiskalinis deficitas - 2,95 proc.). Priminsiu, kad dar pernai Lietuvos ekonominėje programoje laikotarpiui iki stojimo į ES vyriausybė 2004 metams žadėjo 1,6 proc. BVP dydžio fiskalinį deficitą.
Kaip ir A. Smitho laisvojoje rinkoje, taip ir mūsų politinėje scenoje - partinių interesų “nematoma ranka” konservatorius ir socialdemokratus (su jų sąjungininkais) veste nuvedė prie nacionalinio biudžeto palankios startinės padėties sukūrimo ir nemažiau išmintingo jos panaudojimo.
Nacionalinio biudžeto pajamos padidės 20 proc., bet išlaidos visiems tikslams didės anaiptol ne po 20 proc. Daugiausiai gaus žemės ūkis (ūkininkai, pirmiausia tie didieji ir veiklieji, bei su žemės ūkiu susijusios institucijos ir verslas) - jam skiriamų lėšų kitąmet padaugės net 67,5 procento.
Santykinai nemenkai padidės viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos finansavimas - asignavimai išaugs 18 proc. Čia, be abejo, matome vykdomąją valdžią atsiliepiant į signalą, Lietuvos žmonių pasiųstą per prezidento rinkimus. Viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros darbuotojų) atlyginimai bus padidinti 6-10 procentais.
Vadinasi, labiausiai didės gamintojų (ūkininkų ir jų produkcijos perdirbėjų, smulkaus verslo) bei infrastruktūros šakų (transporto, aplinkosaugos, kvalifikacijų teikimo ir perkvalifikavimo įstaigų ir pan.) finansavimas.
Tai yra bene didžiausia garantija, kad dovanai gaunami ES pinigai, tas milijardas litų kitąmet ir didėjanti suma vėliau, nebus pravalgyti, bet pasitarnaus krašto materialinės gerovės pagrindams plėsti.
Padidėjusios (ir dėl skolinimosi didinimo) valstybės išlaidos ir dar didesnės dotacijos iš ES biudžeto sukels stiprų vartojimo ir investicijų ūžtelėjimą aukštyn. Ar taip pat “ūžtels” ir visa šalies ekonomika - negalime pasakyti. Juk gali būti, kad ir vartojimas, ir investicijos nukreips savo paklausą į importo prekes.
Vadinasi, kiti metai bus kartu ir testas mūsų ekonomikai. Ar sugebės ji sparčiai didėjančios vidaus paklausos akivaizdoje ugdyti raumenis ir pasinaudoti atsiveriančia 24 ES valstybių rinka? Ar gal tų 24 valstybių vartotojai nebus sužavėti mūsų gaminiais ir paslaugomis, o tų valstybių gamintojai ims stumti mūsiškius ir iš Lietuvos rinkos?
Todėl turėsime 2004 metais stebėti prekybos balansą - jame kaip ant delno bus “parašyta”, kaip sekėsi mūsų prekių gamintojams ir paslaugų tiekėjams, kai šalyje gyventojų ir firmų pajamos ėmė augti, o mūsiškes prekes ir paslaugas ėmė “tikrinti” visos ES vartotojai. Tada ir ims aiškėti, pravalgom didėjančias biudžeto pajamas ar stiprinam jomis šalies ūkio galią.
