Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Daina karste gulėjo aprengta vakarine rausvos spalvos suknele, kuria buvo pasipuošusi 1995-aisiais, kai pateko į "Misis Lietuva" rinkimų finalą. Tačiau jos dailus veidas buvo neatpažįstamas - pajuodęs bei sutinęs nuo sumušimo...
Kad ir koks bus priimtas prokuratūros sprendimas dėl spalio 1-osios naktį tragiškai pasibaigusio vilnietės Dainos Makaravičienės (32 m.) gyvenimo, jos artimieji, draugai ir pažįstami niekada nepatikės, kad jauna, graži, gyvenimo džiaugsmu tryškusi moteris būtų ryžusis savižudybei.
- Ji negalėjo nusišauti, - tvirtai pasakė buvusi viena artimiausių draugių Jolanta, su kuria Daina devynerius metus, nuo pat pažinties pradžios, susitikdavo ar kalbėdavosi telefonu kone kasdien. - Daina buvo viskuo apsirūpinusi, turėjo erdvų butą, gerai apmokamą darbą, važinėjo į užsienį, palaikė draugiškus ryšius su buvusiu vyru. Daina niekada nesiskundė turinti neįveikiamų problemų, iš bet kokios keblesnės situacijos bemat surasdavo išeitį, o tvirtai jausdamasi niekada neatsisakydavo padėti kitiems. Dainai viskas puikiai sekėsi, ji turėjo tiek daug gražių planų, tiek svajonių! O bene svarbiausia - augino tris mažamečius vaikučius - dešimtmetį Vilių ir sausio mėnesį penkerių sulauksiančias dvynukes Izabelę bei Silviją, taigi tikrai nebūtų galėjusi juos palikti našlaičius...
Negyvą rado draugo kambaryje
Spalio 1-osios naktį, keliolika minučių po trečios valandos, į Vilniaus policiją paskambino Tomu Kovėra prisistatęs vyriškis ir pranešė, kad jo kambaryje nusišovė draugė Daina. Atvykę pareigūnai moters lavoną su šautine žaizda dešiniajame smilkinyje rado fotelyje. Netoliese gulėjo medžioklinis šautuvas, iš kurio, kaip tvirtino Tomas Kovėra, jo draugė ir paleido sau į galvą mirtiną šūvį. Po to ant grindų numestą ginklą vyriškis teigė padėjęs tolėliau, "į vietą", maždaug už dviejų metrų nuo mirusiosios. Teismo medicinos ekspertas iškart atkreipė dėmesį į didžiulėmis kraujosruvomis nusėtą moters veidą, prakirstą pasmakrę.
Nuo Tomo Kovėros (29 m.) sklido alkoholio kvapas. Jis pareigūnams paaiškino, kad su drauge šiek tiek išgėrė, o po to susipyko. Daina kažkodėl labai susinervino, suriko: "Taip tau ir reikia", trenkė Tomo pusėn obuolį, pastvėrė legaliai laikomą jo šautuvą ir nusišovė. Kalbėdamas vyriškis labai jaudinosi, atsargiai rinkosi žodžius, tarsi ne viską būtų norėjęs pasakyti. Ką nors prasitaręs, vėliau imdavo pats sau prieštarauti.
Buvo nutarta Tomą Kovėrą sulaikyti 48 valandoms. Po dviejų parų, Dainos laidotuvių dieną, jis iš areštinės buvo paleistas, tačiau mylimosios laidotuvių procesijoje taip ir nepasirodė.
Draugystę su Tomu ženklino smurtas
Prieš kurį laiką išsituokusi Daina Makaravičienė su Tomu Kovėra (29 m.) draugavo apie trejus metus. Universitete biologo specialybę įgijęs vyriškis anksčiau dirbo Botanikos institute. Šiųmetį balandį jis apsigynė daktaro disertaciją ir netrukus iš instituto išėjo. Iki šiol jis, kaip buvęs darbuotojas, glaudėsi nedideliame kambarėlyje doktorantų viešbutyje, tačiau, instituto direkcijai pareikalavus, artimiausiu metu turėjo iš to kambarėlio išsikraustyti.
- Jis tik iš pirmo žvilgsnio kitiems atrodydavo malonus, galantiškas, - pasakojo buvusi artima Dainos draugė Jolanta. - Ilgiau pabendravę supratome, koks jis nepatikimas, melagis, o išgėręs - žiaurus, piktas ir agresyvus!
Tačiau kai kartais Jolanta ar kitos draugės užsimindavo, kad tokį vyrą Daina galėtų be didesnės širdies graužaties palikti, ši ir pati stebėdavosi, kodėl to nepadariusi seniai. Gal, girdi, įsimylėjusi, kad vis jam atleidžianti...
Privatų stomatologijos kabinetą daugiau nei penkerius metus turėjusi ir jame sėkmingai darbavusis Daina, pasak Jolantos, Tomą Kovėrą pilnai išlaikė, daug jam padėdavo.
- Nekalbant apie gimtadienius, kitas asmenines šventes, Daina jam disertacijos apsigynimo proga puotą ištaisė ne bet kur - Verkių rūmuose! - prisiminė Jolanta. - O kiek visko per tuos trejus draugystės metus jam buvo pripirkusi! Pradedant kvepalais, baigiant kompiuteriu! Net ir tą šautuvą Tomui, kaip medžiotojui, buvo padovanojusi...
O Tomas, pasak Jolantos, ne tik dosniajai draugei nejautė dėkingumo, bet dar ir prikrėsdavo visokių šunybių. Daina buvo kantri. Ji Tomui atleido, kai išaiškėjo žeminantis melas (Tomas Dainai sumelavo vykstąs į medžioklę, o iš tikrųjų su viena garsia dizainere dalyvavo pokylyje). Ji dovanojo ir tada, kai vieno pasilinksminimo metu svaigalų padauginęs vyriškis kaip reikiant prisikvailiojo. Pavyduolis supyko, kad jo draugė šoka su kitu, ir ėmė ją mušti. Kai šokėjas, tai yra toje pačioje kompanijoje linksminęsis Dainos bendraklasis, moterį bandė užstoti, įtūžęs Tomas iš mašinos pastvėrė kastuvą ir jo kotu trenkė vyriškiui per galvą. Po to lyg pakvaišęs ėmė skeryčiotis miške (kompanija iškylavo gamtoje), galiausiai sėdo į automobilį ir naktį pradėjo važinėti pirmyn ir atgal tarp medžių. Įsismarkavusį draugą Daina šiaip taip nuramino ir išvežė į Vilnių, be to, išprašė, kad kastuvu sunkiai sužalotas bendraklasis jam dovanotų.
- Jau tada Dainai reikėjo su tuo psichopatu nutraukti visus ryšius, - svarstė buvusi Dainos draugė Jolanta.
Tvirtai apsisprendė išsiskirti
Daina Jolantai buvo užsiminusi, jog Tomas kelias dienas iš eilės geria. Šimtus kartų ir iš kitų girdėjusi, ir pati save įtikinėjusi, kad jai su tokiu žmogumi - ne pakeliui, Daina galų gale tvirtai pasiryžo su juo nutraukti visus ryšius. Tokiu Dainos apsisprendimu labai apsidžiaugė ir jos motina, ir draugai.
- Iš vakaro su vyru buvome pas Dainą svečiuose, - toliau pasakojo Jolanta. - Išgėrėme kavos, atvirai pasikalbėjome. Ji, kaip visada, buvo gerai nusiteikusi, linksma. Prasitarė turinti ir daugiau planų - ne tik atsikratyti tiek daug kartų ją įskaudinusiu Tomu. Sakė pasikeisianti į naujesnį automobilį, nupirksianti mikrobangę krosnelę - kad iš mokyklos grįžusiam pradinukui sūnui būtų lengviau pasišildyti valgyti.
Kitą dieną, tiksliau - sekmadienio vakarą, Daina paskambino gretimoje gatvėje gyvenančiai motinai ir pasisakė važiuojanti pas Tomą. Nuvešianti, girdi, jo daiktus ir visiems laikams ištarsianti "atia". Po to sakė pasiimsianti ir vaikus (jie savaitgalį svečiavosi pas močiutę). Iš dukters sužinojusi, kad Tomas jau kelinta diena geria, motina patarė dukrai nemalonų išsiskyrimo vizitą atidėti vėlesniam laikui, kai tas bus blaivus. Tačiau Daina savo planų nepakeitė.
Tąvakar motina dukters taip ir nesulaukė. Daina niekada nebuvo nakvojusi pas Tomą, todėl motina net neįtarė, jog dukra negrįžo į savo butą. Pamaniusi, kad Daina šiek tiek užtruko, todėl vaikų pasiimti atvažiuos anksti ryte, motina suguldė anūkus ir nuėjo miegoti pati.
Daina nepasirodė ir rytą. Motina ėmė nerimauti - to niekada dar nebuvo! Paskambino Dainai į namus - tyla, į mobilųjį telefoną - irgi tyla!
Nieko nelaukusi pasikvietė žentą (buvusį Dainos vyrą) ir kartu su juo nuvažiavo į Dainos butą. Čia jos neradę, pasuko tiesiai pas Žaliųjų ežerų gatvėje gyvenusį Tomą Kovėrą. Namo kieme stovėjo Dainos automobilis, tačiau kambaryje nebuvo nė gyvos dvasios. Tik vėliau policija pranešė apie įvykusią tragediją.
Mirtį gaubia paslaptis
Motina vienturtę dukrą atpažino iš rūbų - taip buvo sumuštas jos veidas! Dar labiau artimuosius šokiravo žinia apie tai, kad Tomas Kovėra prokuratūroje pareiškė, neva jo draugė nusišovė.
Po dukters laidotuvių motina nuvyko pas šį įvykį tiriantį apylinkės prokuratūros prokurorą D. Kolesnikovą.
Iš jo motinai nepavyko nieko sužinoti, nes anot prokuroro bet kokia informacija gali pakenkti tolesniam tyrimui.
Dainos motina vis dėlto sužinojo, kad jos dukra tąvakar Tomui Kovėrai įteikė atsisveikinimo laišką. Tačiau ne tokį, koks paprastai rašomas prieš pasitraukiant iš gyvenimo. Tame laiške, motinos turimomis žiniomis, buvo parašyta tai, ką išsiskyrimo valandą nelengva išsakyti žodžiais. Pasak motinos, Daina laiške nė žodeliu neužsiminė apie savižudybę.
Dainos motina išvardijo daugybę aplinkybių, kurias pavyko išsiaiškinti be prokuratūros pagalbos ir kurių, motinos manymu, pakanka įrodyti, jog dukra ne nusišovė, o buvo nušauta.
Atkeršijo dėl to, kad buvo atstumtas?
Dainos draugės Jolantos nuomone, Tomas Kovėra, išgirdęs netikėtą žinią apie išsiskyrimą, galėjo susinervinti ir žengti neatitaisomą žingsnį.
- Niekaip negaliu suprasti, kaip Daina būtų įstengusi įremti sau į galvą šautuvo vamzdį, jei ginklo ilgis - 78 centimetrai, o Dainos ranka - 50 centimetrų? - stebėjosi Jolanta. - O jei tokia galimybė ir būtų įmanoma, kodėl, kaip girdėjau, prie žaizdos nebuvo aptikta parako dalelių, kodėl žaizdos kraštai - neapdegę?
Kita vertus, pasak Jolantos, keistai atrodo ir tai, jog Tomas po šūvio ne puolė kviesti greitąją ir policiją (Daina turėjo mobilųjį telefoną), o savo rankomis paėmė ir "į vietą" padėjo šautuvą, po to telefonu pasikalbėjo su draugu ir dar kurį laiką delsė! Galų gale jei, kaip dabar pats tvirtina, pastebėjo, kad Daina paėmė šautuvą, kodėl iš jos rankų ginklo neatėmė, pagaliau kodėl jo nelaikė užrakintame seife, saugioje vietoje?
Dainos draugės įsirašė į vaizdajuostę per televiziją parodytą filmuotą medžiagą iš įvykio vietos. Ne kartą ir ne du šią medžiagą atidžiai peržiūrėjo ir atkreipė dėmesį į fotelyje sėdinčios Dainos rankas. Abi jos buvo tvarkingai atremtos į fotelio apačią, ko, atrodo, tikrai nebūtų įmanoma padaryti po mirtino šūvio iš rankų paleidžiant ginklą.
Bandys išsisukinėti?
Dainos artimiesiems susidarė įspūdis, jog bus bandoma šį tragišką įvykį užglaistyti, o dėl tyčinio nužudymo iškeltą baudžiamąją bylą, pritrūkus įrodymų, nutraukti. Tačiau jie nežada su tuo susitaikyti, nuleisti rankas - teisybės ieškos tol, kol neliks jokių klausimų, jokių abejonių.
Dar nėra tiksliai žinoma, tačiau iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros jau pasigirdo kalbų, neva Tomas Kovėra tą naktį nebuvo neblaivus! Atseit kraujyje užfiksuotas tik toks alkoholio kiekis, su kuriuo leidžiama sėsti ir prie automobilio vairo! Jei tokios ekspertizės išvados bus patvirtintos oficialiai, Dainos motina sakė nieku gyvu nepatikėsianti, jog tai tiesa.
- Dukra puikiai žinojo ir man buvo minėjusi, kad Kovėra tris dienas iš eilės iki paskutinio jų susitikimo gėrė, - tvirtino Dainos mama.
Kaip pavyko sužinoti, pagal rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš areštinės paleistas ir pas vieną pažįstamą prisiglaudęs Tomas Kovėra iškart nusisamdė advokatą ir dabar su juo derina kiekvieną žodį bei veiksmą.
Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad vyriškis savo gynybai iš draugų ir giminaičių pasiskolino nemažai pinigų.
Atsakymus į visus kilusius klausimus tikėjausi gauti pasikalbėjusi su vieninteliu tragiško įvykio liudininku (įtariamuoju?) Tomu Kovėra. Deja, mobiliuoju telefonu atsiliepęs vyriškis pareiškė su žurnaliste kalbėtis neturįs noro.
