Besirengiančios karui Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Ispanija pirmadienį (03.17) tikriausiai atsisakys pastangų užsitikrinti tarptautinės bendrijos paramą karo veiksmams, nebent Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba nedelsdama patvirtintų rezoliuciją dėl jėgos panaudojimo.
Tačiau Tarybos konsultacijos dėl rezoliucijos, kurios turi prasidėti 10 val. JAV Rytų pakrantės (17 val. Lietuvos) laiku, gali būti paskutinės. Panašu, kad dauguma Tarybos narių rezoliucijai nepritars.
Prancūzija nori, kad Irakui būtų skirta mažiausiai 30 dienų įvykdyti likusius nusiginklavimo uždavinius, kuriuos nustatė vyriausiasis JT ginklų inspektorius Hansas Blixas (Hansas Bliksas), bet George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracija tokius reikalavimus atmetė.
Pats Irako prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas), kaip atrodo, irgi pasirengė karui - savo pajėgų vadams jis pasakė, kad jei šalis bus užpulta, ji kariaus bet kur pasaulyje, "kur tik yra dangus, žemė ar vanduo".
JAV prezidentas G. W. Bushas sekmadienį po susitikimo Atlanto vandenyno rytuose esančiose Azorų salose su Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Portugalijos lyderiais sakė: "Nusprendėme, kad rytojus pasauliui bus tiesos momentas".
Pasak G. W. Busho, 15 narių Saugumo Taryba per artimiausias 24 valandas turi susitarti dėl amerikiečių, britų ir ispanų parengtos rezoliucijos, numatančios įgaliojimus pradėti karą. Jis leido aiškiai suprasti, kad priešingu atveju Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės invaziją į Iraką pradės be JT paramos.
Tačiau per kelias pastarąsias savaites G. W. Busho administracijai, siekusiai užsitikrinti būtiną devynių balsų Taryboje daugumą, pavyko savo pusėn patraukti tik Bulgariją, kuri viešai išreiškė savo paramą. Prancūzija ir Rusija pagrasino vetuoti rezoliuciją.
G. W. Bushas ir britų ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) ne kartą ragino Prancūzijos prezidentą Jacques'ą Chiracą (Žaką Širaką) atšaukti grasinimus pasinaudoti veto teise. Jei jis atsisakys taip padaryti, JAV ir Didžiosios Britanijos lyderiai tikriausiai pasitrauks iš proceso Jungtinėse Tautose, kad nepatirtų žeminančio pralaimėjimo.
T. Blairas, sekmadienį ragindamas Saugumo Tarybos nares "per naktį" apsigalvoti, sakė: "Pasirinkimas paprastas. Žmonės turi nuspręsti, ar leis (priimti) kokią nors antrą rezoliuciją, ...kad būtų aišku, jog yra realus ultimatumas. Būtent tai per šią naktį ir sužinosime".
Šią savaitę G. W. Bushas per nacionalinę televiziją turi perspėti amerikiečius apie pradedamą karą ir suteikti JT inspektoriams bei humanitarinės pagalbos darbuotojams laiko išvykti iš Irako, sakė JAV pareigūnai.
Kad Saugumo Taryba priimtų rezoliuciją dėl įgaliojimų pradėti karą, jai turi pritarti mažiausiai devynios Tarybos narės ir nė viena nuolatinė narė neturi pareikšti veto. Nuolatinės Saugumo Tarybos narės yra Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija.
Diplomatai sako, kad Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) svarsto galimybę antradienį atvykti į Saugumo Tarybos posėdį, kai H. Blixas turi kalbėti apie pagrindinius Irako nuginklavimo, kurį numatė 1999 metų rezoliucija, uždavinius. Jei jis atvyks, turės atvykti ir kitų Tarybos narių užsienio reikalų ministrai - tai būtų jau penktas toks susitikimas šiais metais.
T. Blairas, kuris kaip ir Ispanijos premjeras Jose Maria Aznaras (Chosė Marija Asnaras), turės susidurti su savo šalies gyventojų nepritarimu karo veiksmams, sekmadienį paragino JT nares "per naktį" apsigalvoti dėl rezoliucijos, tačiau didelių vilčių dėl sutarimo neturėjo.
"Sunku įsivaizduoti, kaip galime tai išspręsti", - skrisdamas atgal į Londoną lėktuve žurnalistams sakė T. Blairas.
Tuo tarpu Jungtinėse Tautose britų ambasadorius Jeremy Greenstockas (Džeremis Grinstokas) sekmadienį dirbo telefonu - kad "pamatuotų temperatūrą" ir "sužinotų, ar esama kokio nors lankstumo", sakė diplomatai.
Tarybai pateiktame rezoliucijos projekte numatytas kovo 17 dienos terminas, iki kurio Saddamas Husseinas turi atsisakyti ar atsiskaityti už visus masinio naikinimo ginklus, nors Bagdadas ir neigia jų turįs. Tačiau Didžioji Britanija pasiūlė pratęsti šį terminą, galbūt iki 10 dienų, jei būtų galimybė, kad Saugumo Taryba rezoliucijos projektui pritars.
Nors JAV siūlomos rezoliucijos paremti nenori dauguma Saugumo Tarybos narių, savo pyktį Amerika ir Didžioji Britanija reiškia Prancūzijos atžvilgiu.
"Teksase vartojame posakį: Parodyk savo kortas", - sakė G. W. Bushas. - Prancūzija savo kortas parodė. Rytoj turime pamatyti, ką ta korta reiškia".
D. de Villepinas sekmadienį interviu Prancūzijos savaitraščiui "Journal du Dimanche" pasmerkė JAV spaudimą Saugumo Tarybai dėl nelankstaus JAV invazijos termino.
T. Blairas labai norėtų, kad Saugumo Taryba priimtų rezoliuciją, kuri galėtų sutvirtinti susilpnėjusį politinį pagrindą po jo kojomis. Tiek britų visuomenėje, tiek pačioje T. Blairo Leiboristų partijoje reiškiamas griežtas nepritarimas karui.
Jei dėl naujosios rezoliucijos nebus balsuojama, teisinę padėtį gali nulemti lapkričio 8 dieną priimta 1441-oji rezoliucija, kurioje Irakui grasinama "rimtais padariniais", jei jis nenusiginkluos. Tačiau jei naujai rezoliucijai per balsavimą būtų nepritarta, Irako puolimu būtų pažeista tarptautinė teisė.
H. Blixas buvo pakviestas į Bagdadą, nors diplomatai ir sakė, kad šiuo metu mažai tikėtina, kad jis ten nuvyks. Pats H. Blixas sakė, kad vis dar svarsto šį pakvietimą.
"Mums reikia daugiau informacijos, ...kad irakiečiai yra pasirengę žengti reikšmingus žingsnius", - sakė jis.
Sekmadienį tiesiogiai transliuotame interviu Švedijos visuomeninei televizijai SVT2 H. Blixas sakė, kad neatmeta galimybės apsilankyti Bagdade, bet taip pat rengiasi skubiai evakuoti JT ginklų inspektorius.
Jis pažymėjo, kad Azorų susitikimo žinia buvo "kiek nevienareikšmiška". "Viena vertus, prezidentas Bushas, kaip atrodo, kalba daugiausiai apie tai, kaip išvaduoti Iraką ir užtikrinti, kad jie nebeturėtų ginklų, bet antra vertus, Blairas ir Aznaras daugiau dėmesio skiria paskutinei galimybei suvienyti pasaulį ir pateikti Saddamui ultimatumą", - sakė jis.
"Reuters"-BNS