Jungtinės Valstijos antradienį (04.15) Pietų Irako mieste Nasirijoje pradeda derybas su susiskaldžiusiomis ir įtariomis irakiečių grupėmis dėl to, kaip bus valdoma jų šalis žlugus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimui.
Tačiau dar neprasidėjus deryboms tremtyje gyvenančios irakiečių grupės reiškia skepticizmą, o jas vienija nebent pasitenkinimas, kad atėjo galas Saddamo Husseino valdžiai, ir būgštavimai dėl to, kad į jas nebūtų žiūrima kaip į per daug artimas Jungtinių Valstijų šalininkes.
Kita vertus, irakiečiai supranta, kad vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, yra geresnė išeitis už anarchiją, į kurią nugrimzdo šalis po Saddamo Husseino nuvertimo.
"Manau, jie nori, kad mes kiek įmanoma greičiau išvyktume. Jie nori vėl būti patys atsakingi už savo šalį", - susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė brigados generolas Timas Crossas (Timas Krosas), aukščiausio rango Britanijos karininkas, atsakingas už laikinosios administracijos formavimą.
"JAV ir Britanija neketina dominuoti procese", - pridūrė jis per spaudos konferenciją Kuveite.
Buvo planuota, kad susitikimas prasidės 10 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, tačiau nesusirinkus visiems dalyviams, derybų pradžią teko atidėti. Po trijų valandų vienos iš irakiečių grupių atstovas spaudai agentūrai "Reuters" sakė, kad dalyviai vis dar rengiasi susitikimui.
Jungtinėms Tautos, kurioms Vašingtonas, spaudžiamas savo pagrindinės sąjungininkės Britanijos, pažadėjo tam tikrą vaidmenį Irako atstatymo procese, susitikime dalyvaus stebėtojo teisėmis.
Už 375 km į pietryčius nuo Irako sostinės, netoli aviacijos bazės, vyksiančiame susitikime dalyvaus maždaug 60 irakiečių. Jie pradės ilgą procesą, kurio metu, kaip tikimasi, irakiečiai išsirinks savo lyderį, vadovausiantį šaliai per būsimus rinkimus.
Susitikimui pirmininkaus JAV atsargos generolas Jay Garneris (Džėjus Garneris), kol irakiečiai pasirengs perimti valdžią vadovausiantis laikinajai šalies administracijai.
Tačiau vienos pagrindinių tremtyje gyvenančių irakiečių grupių neatvykimas į šį susitikimą, o kitos sprendimas atsiųsti į jį tik žemo rango pareigūnus liudija, kad tai gali būti labai sudėtingas procesas.
Derybose ketina dalyvauti pagrindinių ir radikalių musulmonų šiitų bei sunitų grupių, kurdų ir 1958 metais nuverstos monarchijos šalininkų atstovai.
Tačiau kai kurios grupuotės būgštauja, kad jos nebūtų palaikytos per daug artimos karinę operaciją Irake surengusioms Jungtinėms Valstijoms ir jų vadovaujamai laikinajai administracijai, ir netgi planuoja atsiųsti į šias derybas žemo rango atstovus, kurie įvertintų padėtį prieš galimą lyderių susitikimą.
Irakiečių nacionalinio kongreso (INK) lyderis Ahmadas Chalabi (Ahmadas Čalabis), į kurį labai palankiai žiūri Pentagonas, sakė nedalyvausiantis susitikime, tačiau atsiųs į jį savo atstovą. Pagrindinė musulmonų šiitų opozicinė grupė nutarė apskritai boikotuoti šias derybas.
"Tai daroma ne irakiečių labui, - sakė Irane įsikūrusios Aukščiausiosios tarybos už islamo revoliuciją Irake (SCIRI) lyderis Abdelazizas Hakimas. - Nuo pradžios mūsų tikslas buvo nepriklausomybė. Mums nepriimtina JAV ar kieno nors kito globa".
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jackas Straw (Džekas Stro) neteikė didelės reikšmės grupės sprendimui boikotuoti derybas ir sakė, kad SCIRI mėgaujasi "nauja demokratine teise rinktis". Jis taip pat siūlė nepuoselėti didelių lūkesčių dėl šio susitikimo.
"Tai nėra paskutinė galimybė, tai tik valdžios atkūrimo proceso pradžia", - sakė J. Straw per spaudos konferenciją Katare, kur įsikūręs JAV Centrinės vadovybės štabas.
"Reuters"-BNS
