Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai ketvirtadienį vėl nepavyko įtikinti neutralios pozicijos besilaikančių šalių paremti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje būtų numatyti įgaliojimai pradėti invaziją į Iraką.
Vašingtonas ir Londonas, kurie dar nėra užsitikrinęs būtinos paramos Saugumo Taryboje, paskelbė, kad dvejojančias šalis patraukti savo pusėn stengsis iki kitos savaitės, o jei tai nepavyks, šių pastangų atsisakys.
Baltieji rūmai nurodė, kad vis dar viliamasi įtikinti šešias neapsisprendusias Saugumo Tarybos nares paremti rezoliuciją, pagal kurią Irako prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) turėtų per kelias dienas įvykdyti visus reikalavimus. Priešingu atveju būtų pradėta invazija į Iraką.
Tačiau ketvirtadienį vakare JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Johnas Negroponte'as (Džonas Negropontas) ir britų ambasadorius JT Jeremy Greenstockas (Džeremis Grinstokas) nusprendė nereikalauti, kad dėl rezoliucijos projekto būtų balsuojama penktadienį. Todėl klausimas dėl naujo britų siūlomo kompromiso iki kitos savaitės tikriausiai nebus išspręstas.
Kiek anksčiau JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) sakė, kad Vašingtonas turi ir kitą galimybę - jis gali nuspręsti nebesiekti naujos rezoliucijos, kurios projektą remia britai bei ispanai, ir pradėti karą vadovaudamasis ankstesnėmis JT rezoliucijomis.
Ketvirtadienį po tris valandas užtrukusių Saugumo Tarybos konsultacijų vėl buvo atsidurta aklavietėje, o neapsisprendusios šalys mėgino pateikti savus pasiūlymus.Meksika, Čilė, Pakistanas ir Gvinėja kritikavo rezoliucijos projektą ir sakė, kad paremtų tokius pasiūlymus, kurie nesuteiktų įgaliojimų iškart pradėti karą ir numatytų skirti Irakui daugiau laiko, sakė diplomatai.
Santjage Čilės užsienio reikalų ministrė Soledad Alvear (Soleda Alvear) sakė, kad jos vyriausybė bei svarbiausi politiniai lyderiai mano, jog Čilė balsuodama turėtų susilaikyti arba nepritarti rezoliucijos projektui, jei jis nebus pataisytas."Todėl siekiame dialogo, kad suformuluotume tokį pasiūlymą, kuris leistų rasti išeitį iš šios aklavietės", - sakė ji.
Prancūzija pakartojo nepritarianti Saddamui Husseinui reiškiamiems ultimatumams ir sakė, kad yra pasirengusi vetuoti tokią rezoliuciją.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) sakė: "Tai nėra klausimas dėl kelių dienų, suteikiamų Irakui prieš jėgos panaudojimą. Kalbame apie aiškią pažangą siekiant taikaus nuginklavimo [...] inspekcijomis, kurios siūlo patikimą alternatyvą karui".
Šešios dar neapsisprendusios Saugumo Tarybos narės - Angola, Kamerūnas, Čilė, Gvinėja, Meksika ir Pakistanas beveik visą ketvirtadienį tarėsi, kokiam planui galėtų pritarti, tačiau vėliau per Tarybos posėdį už uždarų durų pateikė ne bendrą, o kiekviena savo pasiūlymus, sakė diplomatai.
Tačiau šios šešios valstybės leido suprasti, kad penktadienį, taip pat galbūt ir savaitgalį, tarsis toliau.
Šiuo metu per derybas daugiausia kalbama apie papildomą britų dokumentą, kuriame siūloma nustatyti testus, parodysiančius, ar Irakas vykdo Saugumo Tarybos rezoliucijose išdėstytus reikalavimus nusiginkluoti.
JAV, britų ir ispanų rezoliucijos projekte, kurį norėta teikti balsavimui, Irakui skelbiamas ultimatumas iki kovo 17 dienos pademonstruoti, kad vykdo visus reikalavimus, tačiau šio projekto autoriai yra užsiminę, kad gali pakeisti formuluotes dėl testų ir suteikti Irakui daugiau laiko, jeigu tokios pataisos padėtų užtikrinti projekto patvirtinimą Taryboje.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija tiksliai nenurodė, per kiek laiko Irakas turėtų įvykdyti reikalavimus. Britai privačių pokalbių metu ragina suteikti Saddamui Husseinui 10 dienų, bet amerikiečiai nori trumpesnio termino.
"Reuters"-BNS
