Jau kitąmet Lietuvoje gali būti pradėta teikti kremavimo paslaugas, rašo dienraštis "Respublika". Pasak dienraščio, premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė parengė Kremavimo įstatymo koncepciją, patį įstatymą Vyriausybei žada pateikti iki liepos.
Kaip dienraščiui teigė darbo grupės vadovas Aplinkos ministerijos sekretorius Julius Laiconas, Lietuva - viena iš nedaugelio valstybių, iki šiol nekremuojančių mirusiųjų. Tuo tarpu visose kaimyninėse šalyse - Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir net Rusijoje bei Baltarusijoje - kremavimo paslaugos jau teikiamos.
Praėjusių metų rudenį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tokiai naujovei pritartų ir dauguma Lietuvos piliečių - 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
Tam, kad laikas teikti kremavimo paslaugas, pritaria daugiau kaip pusė gyventojų. Tačiau maždaug tik dešimtadalis Lietuvos piliečių norėtų patys būti kremuoti.
Kol kas maždaug 300 mirusių Lietuvos piliečių kasmet kremuoti vežami į Latvijos sostinėje Rygoje esantį krematoriumą.
Dienraščio teigimu, maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo parengti kremavimo nuostatai, tačiau Teisingumo ministerija jų nepatvirtino, pasigedusi teisinio pagrindo - įstatymo. Pernai Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas įpareigojo specialistus parengti Kremavimo įstatymo projektą.
Įstatyme žadama įteisinti principą, kad kremavimas atliekamas atsižvelgiant į žmogaus valią. Bus numatyta, kad kremavimas draudžiamas, pavyzdžiui, įtarus smurtinę mirtį, arba kai velionis neatpažintas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, žmogui mirus nuo pavojingos užkrečiamos ligos, kremuoti jį būtų privalu.
Kremavimo veikla būtų licencijuojama, šias paslaugas galėtų teikti valstybinės ir privačios įmonės.
Kol kas nenuspręsta, kuriame iš Lietuvos didmiesčių būtų statomas pirmasis krematoriumas.
BNS
