Šiuo metu Krylovo iškyšulyje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, vargu ar ką nors ypatingo pamatysime: vien tik žemės plotą tarp Rusijos taigos ir Japonijos jūros, kurį kasinėja geltonas buldozeris. Tačiau dėl to, kas čia iškils, kovoja dvi įtakingiausios Azijos ekonominės valstybės - Japonija ir Kinija. Kova dėl Rusijos naftotiekio sutarties intensyvėja.
Abiem šalims reikalinga žaliava, ypač energijos šaltiniai. Japonijai jų reikia, nes savos atsargų ji beveik nebeturi. O Kinijai jie būtini, nes sparčiai auganti šalies ekonomika išnaudojo visas vidaus atsargas. Abi šalys nori mažinti savo priklausomybę nuo tolimų ir politiškai nestabilių Artimųjų Rytų ir todėl godžiai žvelgia į Rusijos Tolimuosius Rytus.
Tačiau norint iš Rusijos Sibire esančių naftos telkinių rinkai pateikti naftą, reikia pastatyti milijardus kainuosiantį naftotiekį. Japonija ir Kinija kovoja dėl to, kur eis šis naftotiekis: per Kinijos šiaurės rytuose esantį pramoninį regioną, ar palei Rusijos pakrantę, kur naują giliųjų vandenų naftos terminalą tanklaiviai galės pasiekti per vieną dieną.
Nuo Rusijos sprendimo priklauso politinė ir ekonominė padėtis Šiaurės Rytų Azijoje.
"Kinai tiesiog pasius, jei Rusija neties naftotiekio per jų teritoriją", - sakė Didžiosios Britanijos konsultacinės firmos "Oxford Analytica" ekspertas Grehemas Hačingsas (Graham Hutchings). Tačiau tai nebus pirmas kartas, kai Japonija ir Kinija nesutaria dėl energijos šaltinių, kurių abiems reikia.
Kinija dėl Sibire esančio naftos telkinio su Rusija derasi jau dešimtmetį. Kitais metais Kinija gali aplenkti Japoniją ir tapti antra pagal mastą pasaulyje naftos vartotoja bei pasivyti JAV, kurios energijos poreikiai iki maždaug 2030 m. išaugs penkis kartus. Energijos trūkumas praėjusių metų rudenį bei žiemą privertė Kiniją net normuoti ar visai nutraukti jos tiekimą. Tokių atvejų 2003 m. buvo dvigubai daugiau nei 2002 m.
Kinijos valdžia sako, kad Kinijos ir Rusijos naftotiekis būtų natūrali sąjunga tarp didžiausios Azijoje eksportuotojos bei greitai tapsiančios stambiausios Azijoje energijos išteklių importuotojos.
Tuo tarpu Japonija, kurios naftos paklausa dėl lėto ekonomikos augimo bei gamybos kaitos pamažu smunka, vos prieš metus Rusijai pasiūlė gana neblogą alternatyvą.
Dabar Japonija naftotiekio statybai siūlo skirti 5 mlrd. JAV dolerių, o naftos telkinio eksploatavimui - dar 2 mlrd. dolerių ir tikisi, kad per naftotiekį Japonijos jūroje būtų galima naftą eksportuoti ir į JAV.
Tačiau panašu, kad kova dėl šio naftotiekio dar užsitęs, nes Kinija imasi agresyvesnių priemonių, siekdama užsitikrinti būsimą energijos šaltinį.
Šiuo metu Kinija finansuoja vario ir anglies kasybos pramonę Mongolijoje, stato kitą naftotiekį Kazachstane, derasi dėl gamtinių dujų telkinių eksploatavimo Turkmėnistane, perka gamtinių dujų telkinius bei pasirašinėja ilgalaikes sutartis Australijoje ir Indonezijoje, perka plieną iš Pietų Korėjos.
Iki šiol Kinijos ir Japonijos gamintojai konkuravo dėl daugelio produktų, pavyzdžiui anglies, vario ir geležies rūdos kainų, tačiau naftos rinkoje Kinija ir Japonija konkuruoja ne tik dėl kainos.
"Mes greitai įžengsime į naują erą, kur Kinija ir Japonija kovos dėl naftos, - Japonijos leidinyje "Asahi Shimbun" rašė Joičis Funabašis (Yoichi Funabashi). - Kinija imasi veiksmų, o Japonija į juos reaguoja. Dabar šioje kovoje pirmauja tik šios dvi šalys".
ELTA
