rusijos tolimuosius rytus

lrt.lt Sankcijų prie sienos priremta Rusija gali imtis fragmentiško ir apgaulingo suartėjimo su Vakarais, pasilikdama atvirą langelį netikėtam puolimui Rytų Ukrainoje. Tačiau, jei Maskvai pavyktų įtikinti ES atšaukti sankcijas, o paskui vėl pradėti puolimą Ukrainoje, tai visiškai paralyžiuotų Bendrijos galimybę vieningai sutarti dėl sankcijų atnaujinimo.

Rusijos raketa „Proton“ su Europos sukurtu palydovu penktadienį netrukus po pakilimo nukrito atgal į Žemę ir tai yra dar viena nesėkmė kažkada šalies pasididžiavimą kėlusiai kosmoso industrijai. Raketos valdymo variklis sugedo 545 sekundės po pakilimo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, kurį Rusija nuomojasi. „Proton“ sudegė virš Ramiojo vandenyno, sakė šaltiniai kosmoso industrijoje, kuriuos citavo naujienų agentūra ITAR-TASS.

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

Amerikos užsienio politikos tarybos viceprezidentas Ilanas Bermanas išleido knygą, kurioje išguldė Rusijos vystymosi scenarijų. Tyrime „Vidaus sprogimas. Rusijos pabaiga - ką ji reiškia Amerikai“ (Implosion. The End of Russia and What it Means for America) Bermanas vaizduoja, kaip Rusija atrodys 2040 metais: „Dešimtmečius vykęs gyventojų skaičiaus mažėjimas ir socialinės problemos sunaikino kadaise galingą Rusijos valstybę, kuri virto savo šešėliu.

Rusų propagandonai prieš Antrojo pasaulinio karo 70-ąsias metines pažėrė naujai padažytų senienų. Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba išleido dokumentų rinkinį, kuriame teigiama, kad Lenkija rengėsi kariauti su Rusija ir padalyti ją į gabalus, jeigu pasiektų pergalę. Dokumentai, patvirtinantys tokius Lenkijos planus, socialistinėje Lenkijoje buvo paskelbti maždaug prieš 40 metų.

Rusijos Tolimuosius Rytus smaugia gamtinių dujų badas. Kremlius vis aktyviau spaudžia užsienio investuotojus, kad šie pažeistų susitarimus su Kinija ir Sachaline išgaunamas dujas tiektų vietos rinkai. Jau šių metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ iš amerikiečių bendrovės „Exxon Mobil“, eksploatuojančios telkinį „Sachalinas-1“, norėtų gauti papildomų garantijų dėl dujų tiekimo.

Rusija tikisi jau kitais metais turėti naują iš povandeninių laivų paleidžiamą branduolinę raketą. Kaip rašo „Laisvosios Europos radijas“, tokie užmojai rodo Rusijos siekius modernizuoti savo branduolines pajėgas. Pulkininkas generolas Vladimiras Popovkinas, vadovaujantis Rusijos armijos apginklavimui, pareiškė Gynybos ministerijos laikraščiui „Krasnaja zvezda“, kad rugpjūčio karas su Gruzija verčia pergalvoti visą Rusijos kariuomenės vystymosi strategiją.

Šiuo metu Krylovo iškyšulyje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, vargu ar ką nors ypatingo pamatysime: vien tik žemės plotą tarp Rusijos taigos ir Japonijos jūros, kurį kasinėja geltonas buldozeris. Tačiau dėl to, kas čia iškils, kovoja dvi įtakingiausios Azijos ekonominės valstybės - Japonija ir Kinija. Kova dėl Rusijos naftotiekio sutarties intensyvėja. Abiem šalims reikalinga žaliava, ypač energijos šaltiniai. Japonijai jų reikia, nes savos atsargų ji beveik nebeturi.