Antradienį (09.23) pasakytą Izraelio Kneseto pirmininko Reuveno Rivlino kalbą Seime dalis Lietuvos parlamentarų vertina kaip labiau subalansuotą ir nuosaikesnę už anksčiau skambėjusias, tačiau kai kurie ją vertina skeptiškai.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas BNS teigė manąs, kad kalba buvo labiau "subalansuota" negu ankstesnės Izraelio valstybės atstovų kalbos, joje įvertinti teigiami Lietuvos žingsniai.
Savo kalboje R. Rivlinas "svarbiu ir reikšmingu žingsniu teisinga kryptimi" įvardijo tai, kad prieš aštuonerius metus tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas nuvykęs į Izraelį lietuvių tautos vardu prašė atleidimo už žydų žudynes. Taip pat Kneseto pirmininkas gyrė Lietuvos pastangas šviesti jaunąją kartą apie holokaustą.
"Manau, kad kalboje įvertintos visos Lietuvos pastangos atstatyti teisingumą ir pažymėtos visos tarpusavio santykių problemos, visų pirma turto grąžinimo klausimas", - BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Jo nuomone, Kneseto pirmininko kalba, nepaisant kritikos, buvo "gerokai nuosaikesnė" negu 1997 metais Seime pasakyta Izraelio ambasadoriaus Odedo ben Huro kalba, kurioje buvo pareikšta, kad "daugelis lietuvių skerdė savo kaimynus žydus dar prieš savaites iki vokiečių atėjimo".
Kneseto pirmininkui baigus kalbėti Lietuvos parlamentarai jam plojo atsistoję.
R. Rivlinas savo kalboje pažymėjo atvykęs ne tam, "kad primintų, jog daug lietuvių prieš šešiasdešimt metų dalyvavo Vilniuje vykusių mano brolių ir seserų žudynėse".
Jis taip pat teigė, kad nei nacių okupacijos, nei sovietinės okupacijos faktai "negali atleisti tautas nuo jų istorinės atsakomybės" bei tiesiai pareiškė, kad žydų turto grąžinimo klausimas nebus išbrauktas iš dvišalių santykių darbotvarkės.
"Jis pasakė savo nuomonę, kaip jis mato tuos įvykius. Galima suprasti. Tai buvo labai skaudi tragedija tiek žydų, tiek lietuvių tautai", - komentuodamas Kneseto pirmininko kalbą žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tuo tarpu parlamentaras Petras Gražulis Kneseto pirmininko kalbą įvertino skeptiškai, nuogąstaudamas, kad ji gali paskatinti antisemitizmą.
"Ar neskatina antisemitizmo nuolatinis kaltinimas lietuvių tautai buvus žydšaudžių tauta, nesugebančia atstatyti teisingumo? Kodėl mes esame kaltesni už vokiečius?" - BNS sakė P. Gražulis.
Kneseto pirmininko kalboje jis pasigedo padėkos Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems lietuviams.
Tai, kad Lietuvoje nuo nacių teroro buvo išgelbėta mažiausiai 3 tūkst. žydų, savo kalboje pažymėjo Seimo pirmininkas A. Paulauskas.
Jis taip pat apgailestavo, kad "kai kurie politikai Izraelyje" nenori pastebėti Lietuvos pastangų diegiant Holokausto švietimo programas, tiriant nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimus, rengiant pasaulio litvakų susitikimus, grąžinant žydų religinėms bendruomenėms toras, įamžinant šimtus su žydų atminimu susijusių vietų.
BNS
