Mirtis geriau už kalėjimą?
Irena ZUBRICKIENĖ
Kybartų pataisos namuose (Vilkaviškio sav.) staiga nutrūko daugiau kaip pusantrų metų čia kalėjusio kauniečio Žydrūno Lekavičiaus (37 m.) gyvybė. Kauno teisėsaugininkams puikiai pažįstamas nusikalstamo pasaulio atstovas, priskiriamas "daktarų" grupuotei, turėjo Leko pravardę.
Dėl Leko mirties Kybartų pataisos namų Vidaus tyrimo tarnybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindinė versija - savižudybė (bet dar neatmestos ir kitos). Skelbiama, kad kalinį draugai apie 13 valandą aptiko "zonos" tualete - Lekas kybojo iš skalbinių virvės padarytoje kilpoje. Įeiti į patalpą, kurios durims atsidaryti trukdė negyvėlio kūnas, buvo nelengva. Pirminiais duomenimis, ekspertai ant mirusiojo kūno smurto žymių nerado.
Ž. Lekavičius nepaliko jokio atsisveikinimo laiško, pareigūnų teigimu, niekada nebuvo išgirstas kalbant apie savižudybę ir neieškojo įstaigos psichologo pagalbos, nebuvo kreipęsis į pataisos namų administracijos vadovus. Pastarieji kalinius, atliekančius bausmę Kybartų įkalinimo įstaigos trečiame ir ketvirtame būriuose (Lekas buvo iš trečiojo būrio), linkę vadinti "mėlynojo kraujo" - išskirtiniais. Mat šie nelinkę bendrauti su darbuotojais, nesistengia už grotų imtis darbo, nedalyvauja įstaigos renginiuose - laiko save aukštesnės kastos stipriais, savarankiškais nuteistaisiais. Taigi ir Lekas buvo laikomas stipriu žmogumi, vienu iš nuteistųjų autoritetų - vadinamųjų šustriakų, bachūrų, vierchų. Todėl spėjama šio kalinio savižudybė - mįslė jį gerai pažinojusiems bičiuliams ir "zonoje", ir laisvėje. Tačiau po nelaimės Leko daiktuose buvo aptiktas raštelis, kuriame išdėstyti, kaip spėjama, kažkokių sektantų patarimai, kaip geriau nusižudyti.
Kad Lekas nusižudys, niekas negalėjo net nujausti. Rytojaus dieną jo laukė pasimatymas su sugyventine (jis dažniausiai bendraudavo su ja, su savo motina ir sūnumi iš pirmosios santuokos), o po 4 parų (vasario 23-iąją) - nuosprendžio peržiūrėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme pagal nuteistųjų skundus. Pataisos namų darbuotojų manymu, beveik neįtikėtina, kad lemtingąjį vidurdienį Ž. Lekavičių iš pusiausvyros galėjo akimirksniu išvesti pinigų stygius: užfiksuota, kad Lekas, ruošdamasis susitikimui su sugyventine, išvakarėse įstaigos parduotuvėje pirko produktų, tik jam kortelėje pritrūko pinigų - jo sąskaitoje tebuvo likęs 1 litas.
Anot Kybartų pataisos namų direktoriaus Edmundo Žalio, sūnaus savižudybės nenujautė ir jo motina - jokių signalų apie Žydrūno ketinimus ji nebuvo gavusi. Gedinti moteris, ruošdamasi Žydrūno laidotuvėms, kalbėjo važiuosianti į Pravieniškių pataisos namus prašyti, kad į brolio laidotuves būtų išleistas Pravieniškėse kalintis jo brolis Artūras. Tokios kalinių kelionės yra galimos, juos paprastai lydi pataisos namų pareigūnai.
Ž. Lekavičius, iki suėmimo dirbęs vienoje bendrovėje krovėju-transportuotoju, praėjusių metų balandį Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas esąs negailestingų žudikų ir plėšikų gaujos organizatorius. Jam už tai buvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Kartu buvo nuteisti ir organizuotos gaujos nariai kauniečiai: Žydrūno brolis Artūras Lekavičius (25 m.) - 19 metų kalėti, Mindaugas Maslauskas (24 m.), pravarde Čiakas, - 18 metų, Darius Romanovas (29 m.) ir Marius Čebelis (24 m.) - po 17 metų, Erlandas Palukaitis (26 m.) - 13 metų nelaisvės. Ši gauja tuokart buvo nuteista dėl kauniečio Remigijaus Sodeikos, besivertusio automobilių prekyba, nužudymo, taip pat dėl kauniečių verslininkų Arūno Mockaus ir Linos Aksomaitytės, lėktuvų piloto ir pinigų kolekcininko Ričardo Stakėno apiplėšimo. Žudikai ir plėšikai veikė 2005 metais, ieškodami turtingų aukų, kartais pas jas eidami net vilkėdami policininkų uniformomis. Ž. Lekavičius teisme neigė šios nusikalstamos organizuotos gaujos gyvavimą.
Daugiau nusikaltimų tiriantys Kauno teisėsaugininkai įtaria, kad Ž. Lekavičius yra nužudęs ir savo motinos sugyventinį Vladą Poleką, ir "daktarų" grupuotės vieną iš lyderių Iliodorą Popovą, pravarde Popas (šis buvo dingęs ir ieškotas nuo 1997-ųjų), kurio asmeniniu vairuotoju ir asmens sargybiniu tuo metu buvo. Šių vyrų lavonai buvo atkasti 2005 metų pabaigoje, kai į kriminalistų rankas patekę pirmieji įtariamieji parodė aukų kapavietes. Ikiteisminis tyrimas dėl minėtų dviejų nužudymų dar nebaigtas.
Kybartų pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka apie 400 ne pirmą kartą nuteistų vyrų. Per pastaruosius keletą metų, kai šioje įstaigoje kali tokie asmenys (anksčiau čia veikė kolonija-gyvenvietė, atvirieji pataisos namai, iš kurių kaliniai, nuteisti už nesunkius ir netyčinius nusikaltimus, neatsargius įvykius, galėdavo net išeiti į Kybartų miestelį, savaitgaliais išvažiuoti į namus), spėjama Leko savižudybė yra jau trečioji.
Autorės nuotr.:
- Kybartų pataisos namuose per porą metų nusižudė jau trys kaliniai
2009 02 23
