Įtakingas finansų savaitraštis "The Economist" klausia, kurios Europos valstybės ekonomika praėjusiais metais augo sparčiausiai, smarkiai padidino eksporto apimtis, turėjo nulinę infliaciją, stabilią valiutą, mažėjantį nedarbingumą ir nedidelį biudžeto perteklių? Savaitraštis pateikia ir atsakymą: Lietuva.
Pasak straipsnio, kuriame Lietuva vadinama "Baltijos tigru", pastaraisiais metais šalis pasiekė geriausių ekonominių rezultatų iš visų posocialistinių valstybių. Šalies BVP išaugo nuo 4 proc. 2000 metais iki 6,7 proc. 2002 metais. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos padėtis buvo dar geresnė - BVP, palyginti su pernai, išaugo 9,4 proc.
Tarptautinis valiutos fondas mano, kad Lietuvos BVP turėtų išaugti 6 proc. šįmet ir tiek pat kitąmet. "The Economist" teigia, kad tokio spartaus ir didelio ekonominio augimo niekas negalėjo tikėtis, turint omeny tai, kad prieš ketverius metus rodės, kad atsikračiusi komunizmo "Lietuva žengia tragedijos, o ne triumfo kryptimi".
Nuo 1998 metų Rusijos alinta Lietuvos ekonomika dabar jau gali džiaugtis įvykdytų reformų rezultatais. Dėl buvusių stiprių prekybinių ir finansinių ryšių su Rusijos ekonomika kentėjo visos nepriklausomybę atgavusios Baltijos valstybės. Lietuvoje reformos vyko lėčiausiai, ji nukentėjo labiausiai. Šaliai bandant padengti biudžeto deficitą, 1999 metais šalies BVP susitraukė 4 proc., o vietinės palūkanos sparčiai augo.
Tačiau padedama Tarptautinio valiutos fondo Lietuva atsigavo. Buvo paspartintas privatizavimo procesas, pagerinta mokesčių rinkimo sistema, o valstybės išlaidos sumažintos nuo 38 proc. BVP 1999 metais iki 32 proc. 2002 metais. Dėl to biudžeto deficitas nuo 8,5 proc. BVP 1999 metais nukrito iki 1,2 proc. pernai, o šįmet per pirmąjį ketvirtį būta ir nedidelio pertekliaus.
Užsienio investicijos taip pat sparčiai augo, o pernai valstybė sudarė svarbią sutartį su naftos bendrove "Jukos".
Ta pačia kryptimi, nors ne taip ryžtingai, žengia ir kitos dvi Baltijos šalys: Latvijoje BVP pernai išaugo 6,1 proc., per pirmąjį šių metų ketvirtį - 8,8 proc. Estijoje BVP pernai pasistiebė iki 5,8 proc., o per pirmąjį šių metų ketvirtį BVP sudarė 5,2 proc.
Tačiau, nepaisant greitos plėtros, Baltijos valstybių ekonomika yra tarp skurdžiausiųjų iš tų valstybių, kurios kitąmet įstos į Europos Sąjungą (ES). Gyventojų pajamos šiose valstybėse yra maždaug penkis kartus mažesnės nei ES valstybėse. Tačiau, pasak straipsnio, Lietuva, Latvija ir Estija sparčiai vejasi 15 dabartinių ES narių, kur BVP pernai išaugo tik 1 proc.
ELTA
