Į žemės ūkio bendroves investuojanti bendrovė „Agrovaldymo grupė“ kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir kitas atsakingas valstybines institucijas, prašydama nustatyti, ar Seimo narys Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintaras Kniukšta nepažeidė etikos normų, nesupainiojo privačių ir viešų interesų, neviršijo savo tarnybinių įgaliojimų, nesumenkino Seimo nario vardo.
Pasak „Agrovaldymo grupės“ direktoriaus Aušrio Labino, prašoma ištirti G. Kniukštos elgesį dėl tikrovės neatitinkančių faktų skleidimo bei kišimosi į privačios įmonės veiklą.
Įvertinusi G. Kniukštos veiksmus, „Agrovaldymo grupė“ ketina paduoti civilinį ieškinį su reikalavimu atlyginti patirtus nuostolius bendrovei, kurie gali siekti 0,5 mln. litų.
„Norime išsiaiškinti, ar Seimo narys, atsakingas už kaimo reikalus, pagrįstai darė ir skelbė išvadas apie „Agrovaldymo grupės“ investicijas, taip pat - ar teisėtai nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai tikrinti šį verslo subjektą“, - sakė A. Labinas.
Dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir žurnale „Ekstra“ publikuotuose straipsniuose G. Kniukšta pasisakė prieš „Agrovaldymo grupės“ ketinimus įsigyti kontrolinį žemės ūkio bendrovės „Draugas“ pajų paketą. Jis viešai išsakė savo nuomonę spaudoje apie tai, kad, „Agrovaldymo grupei“ įsigijus įmones, jos bankrutuoja, tokiu būdu sumenkindamas bendrovės reputaciją.
„Išsikvietęs į Seimą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovus, p. Kniukšta nurodė jiems patikrinti mūsų bendrovę“, - sakė A. Labinas. Pasak jo, beveik mėnesį trukę patikrinimai, atitraukė bendrovės darbuotojus nuo tiesioginio savo darbo bei sustabdė „Draugo“ pajų supirkimo procedūras.
„Agrovaldymo grupė“ paskaičiavo, kad dėl patikrinimo, kurio metu nebuvo rasta jokių pažeidimų, prarado galimybę įsigyti dalį pajų. „Šiuo metu kontroliuojame apie 18 – 20 proc. bendrovės „Draugas“. Panašų pajų paketą turi AB „Pieno žvaigždės“ vienas vadovų - Julius Kvaraciejus, spėjęs įsigyti pajus mūsų įmonės patikrinimo metu. Dėl to, jog neįgijome pilnos „Draugo“ kontrolės, patyrėme maždaug 0,5 mln. litų nuostolių“, - sakė A. Labinas.
„Žemės ūkis Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, stipriai proteguojama, politizuota ir socialiai jautri ekonomikos šaka. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos žemės ūkio srityje dirbo beveik 19 proc. visų šalies dirbančiųjų, kai Europos Sąjungos šalyse šis vidurkis siekia vos 4 procentus. Be to, nors Lietuvos žemės ūkyje dirba beveik penktadalis šalies gyventojų, sukuriama vos 7 – 8 proc. viso ūkio pridėtinės vertės“, - teigė A. Labinas.
Žemės ūkio konsultavimo tarybos duomenimis, vos 4,4 proc. dirbančiųjų žemės ūkyje turi aukštąjį išsilavinimą. Daugiausia – 42,4 proc. - šioje srityje dirbančiųjų turi vos vidurinį išsilavinimą. Pagrindinį išsilavinimą turi 26,3 proc. žemės ūkio darbuotojų, pradinį – 6,8 procentai.
„Akivaizdu, kad jokios konsultacijos ar kitos panašios priemonės Lietuvos žemės ūkiui negali atnešti tiek naudos ir efektyvumo, kiek tiesioginis žemės ūkio gamybos įmonių valdymas, paremtas šiuolaikiškais vadybos principais ir vykdomas aukštos kvalifikacijos specialistų“, - sakė A. Labinas.
