Žinia apie Lietuvos prekybos centruose dirbsiančius baltarusius ir ukrainiečius sukėlė diskusijų audrą visuomenėje ir karingus profesinių sąjungų protestus. Tačiau artimiausiu metu šis gandas nevirs tikrove. O štai šalies statybų aikštelėse ar baldų fabrikuose svetimą kalbą bus galima išgirsti vis dažniau.
Prekybos centrams užtenka lietuvių
Praėjusią savaitę spaudoje paskelbta žinia, esą didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės prekybos bendrovės „VP Market“ parduotuvėse netrukus pradės dirbti imigrantai iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių, Lietuvos visuomenėje sukėlė diskusijų audrą.
Tačiau „VP Market“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius tikina, kad jų prekybos tinklas masiškai vežti užsieniečių į Lietuva tikrai neplanuoja. „Mes nesame įdarbinę nė vieno darbuotojo, kuris iš užsienio atvyko mūsų kvietimu. Ir artimiausiu metu neketiname to daryti“, - sakė „Omni.lt“ I. Staškevičius.
Jis pripažino, kad apie tokią galimybę diskutavo su užsienio įdarbinimo agentūromis, bet šios diskusijos buvusios tik teorinės. Verslininkas spėja, kad tai ir buvęs pagrindas gandams.
I. Staškevičius „Omni.lt“ sakė, kad bendrovė jaučia tam tikrą darbuotojų trūkumą, ypač vasarą, kai nemažai lietuvių išvyksta dirbti žemės ūkio darbų į Vakarų Europos šalis. Bet, anot I. Staškevičiaus, „VP Market“ masiškai įdarbintų užsieniečius tik tuomet, jei tokia būtų Lietuvos Vyriausybės politika ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas valstybės lygiu.
Panašiai situaciją vertina ir kitų prekybos tinklų atstovai. Mažmeninės prekybos bendrovės „Norfos mažmena“ direktorius Audrius Pocevičius „Omni.lt“ teigė, kad rasti darbuotojų Lietuvoje nėra sunku, nors pastaruoju metu paieškos užtrunka vis ilgiau.
„Sunku surasti gerų darbuotojų“, - sakė A. Pocevičius. Būtent dėl to, kad naujai priimti darbuotojai savo pareigas dažnai atlieka netinkamai ar net apsivagia, „Norfos“ parduotuvėse nuolat galima išvysti skelbimų apie laisvas kasininkių ar salės darbuotojų vietas. Tačiau A. Pocevičius teigė nemanantis, kad užsienyje pavyktų rasti sąžiningesnių ar profesionalesnių darbuotojų.
Profesinės sąjungos nusiteikusios karingai
Vis dėlto taikus prekybininkų tonas neįtikina profesinių sąjungų, kurios garsiai skelbia netoleruosiančios, jei Lietuvos piliečių darbo vietas užims nekvalifikuota darbo jėga iš užsienio.
„Jei prekybos centrai mano, kad atsivežę ukrainiečius galės juos prispausti, tai turiu nuliūdinti - mes ginsime ukrainiečius“, - tvirtino „Omni.lt“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jis planuoja šią savaitę vykti į Ukrainą, kur tarsis su vietos profesinėmis sąjungomis dėl bendradarbiavimo. „Kaip mes prašome skandinavų, kad gintų ten dirbančių lietuvių interesus, taip mes ginsime darbuotojus iš NVS šalių“, - žadėjo A. Černiauskas.
Jis taip pat grasino, kad jeigu bendrovė „VP Market“ atsiveš užsieniečių ir įdarbins juos prekybos centruose, profesinės sąjungos imsis protesto akcijų - kreipsis į visuomenę ir ragins boikotuoti bendrovės prekybos centrus.
Lietuvių darbo vietas gina įstatymai
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), įstatymai gina vietinės darbo jėgos interesus. Kaip „Omni.lt“ aiškino Darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vedėja Liongina Beinoravičienė, darbuotoją iš ES nepriklausančios valstybės norinti pasikviesti įmonė privalo Darbo biržoje registruoti laisvą darbo vietą.
„Tik jeigu per vieną mėnesį neatsiranda tinkamo kandidato iš Lietuvos ar kitų ES šalių, darbuotojui iš trečiosios šalies išduodami darbo ir gyvenimo Lietuvoje leidimai“, - dėstė L. Beinoravičienė.
Pareigūnės teigimu, trečdalis iš užsiregistravusiųjų Darbo biržoje - nekvalifikuota darbo jėga. Todėl mažai tikėtina, kad prekybos centrams pavyktų įdarbinti sandėlininkus iš Baltarusijos ar Ukrainos, apeinant Lietuvos bedarbius.
Turbūt todėl nė vienas iš prekybos tinklų laisvų darbo vietų iki šiol neregistravo ir leidimų dirbti užsieniečiams neprašė.
Statybininkai ir baldžiai atvyksta iš Baltarusijos
Visai kitokia situacija klostosi statybų ir baldų pramonės sektoriuose. Kaip skelbta spaudoje, Lietuvos statybos kompanijos Baltarusijoje ieško aukštos kvalifikacijos mūrininkų ir suvirintojų, specialistų kaimyninėje šalyje dairosi ir baldų fabrikai.
Pasak L. Beinoravičienės, į deficitinių specialybių sąrašą dar būtų galima įrašyti laivų korpusų suvirintojus ir surinkėjus bei tarptautinių reisų vairuotojus.
Galima tikėtis, kad visų šių specialybių darbuotojai bus vis intensyviau kviečiami iš NVS šalių. Teisiniai barjerai šiuo atveju neveikia, nes Lietuvoje tokių specialistų smarkiai trūksta dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europos šalis.
Darbuotojų iš užsienio sparčiai daugėja
Į Lietuvą imigruojančių darbuotojų skaičius auga įspūdingais tempais. Darbo biržos duomenimis, per pirmąjį 2005 metų pusmetį leidimas dirbti Lietuvoje buvo išduotas 881 užsieniečiui - tiek pat, kiek pernai per visus metus (877).
Daugiausiai darbuotojų šiemet į Lietuvą atvyko iš Ukrainos (312). Toliau rikiuojasi Baltarusija (229), Rusija (113), Rumunija (81) ir Kinija (60).
Didžiausias skaičius užsieniečių įsidarbino Vilniuje - 377, Klaipėdoje - 295, Gargžduose - 65, Kaune – 59, Mažeikiuose - 28, Šiauliuose - 20.
