Kas šiandien padėta ant spintelės prie kiekvieno lietuvio lovos? Sakote, Biblija? Ne, ji ten jau seniai nebeguli. Lietuvos Respublikos Konstitucija? Ji jau visiems pabodo. "Kamasutra"? Ne, lietuviai yra visų sričių specialistai ir jokių pamokymų jiems nereikia.
O gal... Atspėjote. Ten guli šešių spaudos lankų kūrinys spalvingu ir iškalbingu viršeliu: Vito Tomkaus "12 laiškų, kurie sukrėtė pasaulį".
"Respublikos" vyr. redaktoriaus V. Tomkaus laiškai skaitytojams iš tiesų sujudino pasaulį ir dar sykį perskėlė jau sykį perskeltą Lietuvą.
Šalis pasidalijo į dvi dalis: viena piktinasi "Respublikos" publikacijų turiniu, kita džiaugiasi, kad pagaliau Lietuvoje atsirado bent vienas tikras žurnalistas, rašantis teisybę.
Skandalą labiausiai pakurstė straipsniai su antrašte "Kas valdo pasaulį". "Respublikos" vyriausiasis redaktorius viename jų teigia: "...yra dvi temos, prieš kurias esu bejėgis. Tai - žydai ir gėjai. Kiek kartų su jais susidūriau - tiek kartų pralaimėjau. Pirmuosius sergsti genocido atmintis ir pasaulinė užuojauta. Antruosius - anonimiškumas ir "apšviestųjų" aureolė. Jeigu man teks apie juos kalbėti, stengsiuosi būti santūrus ir atsargus: šnekėsiu vos puse lūpų, o tai, deja, tik pusė tiesos. Todėl neuždavinėsiu jokių retorinių klausimų: "Kas valdo pasaulį ir pinigus?", "Kas diktuoja politiką?", "Ką propaguoja TV ir šou verslas?" ir pan. Kas mėgino iš esmės atsakyti į šiuos klausimus, daugiau nebeklausinėja. Visi ramūs kaip žemę pardavę".
Ilgas pasipiktinusiųjų sąrašas
Prezidentas Rolandas Paksas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė "bet kokius lietuvių ar kitų tautybių žmonių jausmus žeidžiančius veiksmus".
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija ilgokai delsė pareikšti savo nuomonę apie atvirus V. Tomkaus laiškus. Nusivylusi komisijos neveiklumu, Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Tarptautinę žurnalistų sąjungą, kad ši padėtų užgniaužti antisemitizmo apraiškas šalies dienraštyje. "Begėdiškai dangstantis nacių propagandos "argumentais", publikuojant vulgariausias karikatūras, tyčiojamasi iš žydų tautą šioje žemėje ištikusios katastrofos, neigiama pati lietuvių ir žydų sambūvio idėja", - teigiama žydų bendruomenės išplatintame kreipimesi.
"Respublikos" dienraščio viršeliu ir vyriausiojo redaktoriaus straipsnių turiniu buvo garsiai piktinamasi aukščiausiuose Europos valdžios sluoksniuose. "Nesistebėkime, kad lietuvių tauta vėliau Europoje apibūdinama kaip žudikų ir maniakų tauta", - po to pažymėta LTV laidoje "Visuomenės interesas".
Užsienio reikalų ministerija pareiškė kategoriškai smerkianti bet kokias religinės, antisemitinės, rasinės bei kitas netolerancijos apraiškas ir pabrėžė, kad tokios publikacijos diskredituoja Lietuvos prestižą pasaulyje.
JAV ambasados Lietuvoje atstovas Anthony A. Pahigianas pareiškė: "Mes nemanome, kad į Europos Sąjungą įsiliejančioje brandžioje visuomenėje ar atsakingoje žiniasklaidoje yra vietos tokio pobūdžio straipsniams".
"Kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus pagal karikatūrą ir pavadinimą gali nuspręsti, kad raudonos linijos buvo peržengtos. Antisemitizmo apraiškos laisvoje ir demokratinėje Lietuvoje prieš jos stojimą į NATO, man rodos, yra jūsų nenaudai",- pasakė Izraelio ambasadorius Lietuvai Gary Korenas.
Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas kreipėsi į generalinį prokurorą prašydamas išaiškinti, ar "antisemitiniai išpuoliai" dienraštyje "Respublika" neturi būti persekiojami baudžiamąja tvarka.
Generalinė prokuratūra savo ruožtu paprašė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos įvertinti publikacijas.
Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis apie triukšmą sukėlusius tekstus atsiliepė taip: "Dėl minėtose publikacijose akivaizdžių tautinės nesantaikos, antisemitizmo kurstymo elementų bei hipertrofuotai dėstomų minčių apie "grėsmes", kurias, "Respublikos" vyriausiojo redaktoriaus nuomone, kelia žydai, taip pat ir gėjai, solidarizuojuosi su visais žmonėmis, pasipiktinusiais keistomis publikacijų "idėjomis".
Pasipiktinusiųjų sąrašą būtų galima ilgai tęsti.
Etikos komisija nesiima bausti
Lietuvos Seimo kanceliarija su "Respublikos" leidėjais buvo sudariusi sutartį dėl mokamos informacijos apie įstatymų leidybą ir Seimo renginius spausdinimo. Seimas pasiryžo šią sutartį nutraukti.
Generalinė prokuratūra kurį laiką laukė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadų. Galiausiai nutarta jų nebelaukti ir kovo 12 dieną pradėti ikiteisminį tyrimą dėl antisemitinių rašinių "Respublikoje".
Kovo 15-ąją etikos komisija pagaliau pateikė savo išvadą: "Respublikos" vyriausiojo redaktoriaus Vito Tomkaus rašiniai skatina nesantaiką ir kursto nacionalinę neapykantą. Komisija nutarė, kad taip buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.
"Respublika" vėliau pažymėjo, kad tarp rašinius vertinusių komisijos narių buvo ir didžiausio jos konkurento "Lietuvos ryto" atstovų.
“Ši išvada buvo preliminari, - šiek tiek sušvelnino situaciją Etikos komisijos pirmininkas Gintaras Songaila. - Komisijos nariai tikrai turėjo problemų, kai reikėjo V. Tomkaus rašiniuose surasti teiginius, skatinančius antisemitizmą ir neapykantą gėjams. Tiesą sakant, buvome atsidūrę aklavietėje. Galbūt tuos laiškus galima traktuoti kaip sionizmo kritiką, galbūt kaip politinę ironiją (tokį įspūdį ypač sukelia "Respublikos" karikatūra, kurioje žydas ir gėjus laiko Žemės rutulį), bet ne kaip akivaizdžiai žydams ir gėjams primetamą kenkėjų šešėlį. Išvada pateikta kaip mūsų atsakymas prokuratūrai. Tai nereiškia, kad jau reikia bausti V. Tomkų. Bausti ar ne - nuspręs teismas.”
Ar lietuviai nusiteikę prieš žydus ir gėjus?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys pats yra minimas V. Tomkaus publikacijose: vadinamas "tuo Gaidžiu", kaltinamas neobjektyvumu. "Skaičiau "Respublikoje", kad mano galva tuščia, - šypteli sociologas. - Gal ir iš tiesų tuščia - negi žmogus dabar ginčysies..." Tačiau su juo kalbamės ne apie tai. Labiau rūpi kitkas - ar iš tiesų lietuvių tauta yra nusiteikusi prieš žydus ir gėjus.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį "Vilmorus" Lietuvoje atliko sociologinį tyrimą "Lietuvos tolerancijos profiliai". Tyrimo tikslas - ištirti mūsų šalies gyventojų požiūrį į kitų rasių ir religinių bei "probleminių" socialinių grupių atstovus.
Antisemitizmas Lietuvoje nepopuliarus. Taip galima spręsti iš tyrimo rezultatų: daugiau kaip pusė respondentų nurodė į žydus žiūrintys neutraliai. Penktadalis apklaustųjų žydus vertina teigiamai. Tiek pat - neigiamai.
Apie kitas tyrime minėtas tautines bei socialines grupes Lietuvos gyventojų nuomonė kur kas prastesnė. Blogiausiai atsiliepiama apie čigonus (42,7 proc. respondentų požiūris neigiamas), nemėgstama pabėgėlių, migrantų (apie 40 proc. į juos žiūri neigiamai), skersakiuojama į musulmonus ir benamius (daugiau kaip 20 proc. juos vertina neigiamai). Užtat itin palankiai vertinami juodaodžiai: daugumos požiūris - neutralus arba teigiamas ir tik 8 proc. apie juos atsiliepia neigiamai.
Mūsų visuomenė nėra itin tolerantiška ir gėjų atžvilgiu. Daugiau kaip trečdalis apklaustųjų mano, kad visi seksualinių mažumų atstovai kelia problemų Lietuvos visuomenei. Dešimtadalis mano, kad visada galima pateisinti darbdavį, nepriimantį į darbą homoseksualisto.
Į klausimą "Su kuo nenorėtumėte gyventi kaimynystėje?" 80 proc. respondentų atsako - su narkomanais, nepageidaujami ir alkoholikai, sergantieji AIDS, teistieji, čigonai. Penktoje nepageidaujamų kaimynų sąrašo vietoje atsiduria gėjai: su jais bendra teritorija nenori dalytis beveik 23 proc. respondentų. Žydai kaimynystėje trukdo vos 3 proc. apklaustųjų.
Antisemitizmo nėra
Į televizijos laidose pasigirstančius teiginius, esą Lietuvos moksleiviai nelabai nori sėdėti viename suole su žydu, Vladas Gaidys žiūri skeptiškai.
“Sociologija turi vieną trūkumą: ji išskiria kurį nors aspektą, ryškiai jį pabrėžia ir tai žmonėms sukelia priešinimosi reakciją, - teigia jis. - Pavyzdžiui, jeigu mūsų paklaustų: "Ar sutiktumėte sėdėti viename suole su puodų žiedėju?", žiūrėkite, ir suabejotume... Jei žmonių paklaustume, jie neigiamai įvertintų ne tik žydus, bet ir latvius, prancūzus ar australus”.
Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl į anketų klausimus neįtraukiami latviai ir australai, bet įtraukiami žydai.
“Žydai sociologiniuose tyrimuose laikomi jautriu indikatoriumi visuomenės nuostatoms, prietarams, stereotipams atskleisti, - kalba sociologas. - Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Apie požiūrį į žydus teiraujamasi ir JAV, ir Prancūzijoje... Taip jau priimta”.
Apžvelgdamas tyrimo rezultatus V. Gaidys teigia pastebintis, kad mūsų visuomenėje gana neigiamai vertinama tik viena tauta - čigonai. To priežastis yra numanoma jų veikla: vyresniems žmonėms čigonas asocijuojasi su arkliavagiu, jaunesniems - su narkotikų prekeiviu.
Vakarų valstybių gyventojai turbūt nustebtų, kad Lietuvoje juodaodžiai vertinami palankiau nei žydai. Kodėl taip yra?
“Galiu pateikti dvi hipotezes, - svarsto V. Gaidys. - Pirmoji slypi lozunge "Lietuva - krepšinio šalis". Juodaodžiai mums asocijuojasi su NBA, "Žalgiriu", o tai jau prilygsta didvyriškumui. Visi ploja. O ta likusi maža dalis lietuvių, kuri nedievina krepšinio, galbūt klausosi džiazo muzikos - ir už ją yra dėkingi vėlgi juodaodžiams.
Antroji hipotezė atkeliauja iš JAV. Maždaug aštuntajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose įsigalėjo pilietinė nuostata, kad ekrane juodaodžio negalima vaizduoti labai blogo. Jeigu jau trileryje sušmėžuoja juodaodis gangsteris, tai atsvarai greta jo bus bent du baltaodžiai gangsteriai. Juodaodis amerikietiškuose filmuose tapo gerbiamas asmuo. O turbūt nesuklysiu pasakęs, kad tarp Lietuvoje žiūrimų filmų dominuoja amerikietiški”.
Anot sociologo, pagyvenę lietuviai mažiau tolerantiški žydams, gėjams ir kitoms grupėms, o jaunimas yra labai tolerantiškas. Daug lemia išsilavinimas: mažiau išsilavinę yra ir mažiau tolerantiški. Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai į "problemines" žmonių grupes žiūri kur kas palankiau nei kaimo žmonės.
Nors faktas, kad 20 proc. Lietuvos respondentų anketoje tvirtina nenorintys gyventi greta gėjų, kai kam gali pasirodyti pasibaisėtinas, tyrimų centro direktorius jame įžvelgia optimistinę gaidelę.
“1999-aisiais homoseksualai buvo trečioje nepageidaujamų kaimynų sąrašo vietoje, - prisimena tuomet atliktą tyrimą V.Gaidys. - Tada jie anketose rikiavosi iškart po narkomanų ir alkoholikų. Dabar jie nukrito į šeštąją vietą, o tai jau pažanga. Bet aš ir čia įžvelgiu psichologinį niuansą. Jeigu mūsų paklaustų: "Ar norėtumėte, kad kaimynystėje gyventų heteroseksualas?", mes tikrai sudvejotume. Mums nereikia užuominų apie seksą, mes to nenorime! Todėl esame linkę tai atmesti”.
Galiausiai esminis klausimas, pastarųjų dienų skandale dažniausiai liekantis be atsakymo: ar lietuviai vis dėlto yra antisemitiški?
“Jei užsienietis manęs paklaustų, ar Lietuvoje paplitęs antisemitizmas, aš tikriausiai atsakyčiau klausimu į klausimą, - šypteli "Vilmorus" vadovas. - Aš paklausčiau, ką reiškia tos sąvokos. Tarkime, ką reiškia žodis "paplitęs"? Aštuoniasdešimt procentų? Šešiasdešimt? Dvidešimt? O juk kartais pakanka ir vieno procento: jeigu vienas procentas Lietuvos gyventojų sirgtų AIDS, mes jau rėktume, kad ši mirtina liga mūsų šalyje stulbinamai paplitusi...”
Tačiau tai nebūtų išsisukinėjimas. V. Gaidys tvirtina galįs svariai teigti, kad antisemitiškai yra nusiteikusi tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų. Tai liudija tyrimai.
Politinio žaidimo dalis
“Manau, kad tai - tik nedidelė politinio žaidimo dalis, sudedamoji prezidentinio skandalo, kuris tęsiasi iki šiol, dalis”, - sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Jo nuomone, kilusio skandalo priežasčių reikia ieškoti ne žurnalistikoje, o politikoje.
Žurnalistų sąjungai kartais prikaišiojama, kad ji niekaip "neauklėja" žurnalistų mundurą tepančio "Respublikos" vyriausiojo redaktoriaus, nepateikia savo vertinimų, nebaudžia už nesantaikos kurstymą.
“Tai nėra mūsų prerogatyva, - teigia LŽS pirmininkas. - Pirmiausia Vitas Tomkus nėra Žurnalistų sąjungos narys. Antra, vertinti jo veiksmus turi prokuratūra, o nubausti gali tik teismas. Tačiau galiu pripažinti, kad V. Tomkus akivaizdžiai pažeidė Etikos kodeksą sugretindamas nusikaltėlio asmenybę su tautybe”.
D. Radzevičiaus nuomone, nemažai įtakos iškilusiai problemai turi moraliai pasenęs ir iš dalies net nebegaliojantis Visuomenės informavimo įstatymas. Pavyzdžiui, jis menkai apibrėžia atsakomybę už publikacijos turinį.
“Pagal įstatymą tereikia paskirti asmenį, atsakingą už laikraščio turinį, - sako LŽS vadovas. - Tuo asmeniu gali tapti ir pats leidėjas. Man apskritai gaila, kad mūsų šalyje žiniasklaidos priemonės savininko ir vyriausiojo redaktoriaus pareigos dažnai suplakamos į vieną krūvą. Europa jau seniai pasimokė, kad tai - žalingas dalykas. Vienas žmogus turėtų rūpintis verslo, o kitas - žurnalistine puse; tuomet nereikėtų įtarinėti, kad publikacijų turinį diktuoja verslo interesai”.
Skaitytojų gretos auga?
Dienraščio "Respublika" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Frederikas Jansonas teigia, kad nuo laikraščio nusigręžė Seimas ir kitos valdiškos institucijos, bet tikrai nenusigręžė Lietuvos žmonės. Iš pirmųjų "Respublika" pastarosiomis savaitėmis sulaukia priekaištų ir grasinimų, iš antrųjų - palaikymo ir pritarimo.
“Auga laikraščio pardavimai, prenumerata, - vardija F. Jansonas. - Vadinasi, Lietuvai reikia to, ką mes rašome. Daugybė mus palaikančių žmonių pateikia tą patį klausimą, kuris ir mums kyla: parodykite, kurioje Vito Tomkaus laiškų vietoje jūs pastebite antisemitizmą? Juose rašoma apie korupciją, apie Lietuvos valstybės problemas. Tai yra esmė. O nenorintys pastebėti esmės bando ieškoti smulkmenų”.
"Respublikos" vyr. redaktoriaus pavaduotojui nereikia ilgai ieškoti atsakymo į klausimą, šiandien jau tapusį kone retoriniu: kodėl V. Tomkaus laiškai, kuriuose reiškiami priekaištai žydams, prieš 10 metų nužudžiusiems jo partnerį ir draugą Vitą Lingį, išvydo dienos šviesą būtent dabar?
“1993 metai iš tiesų buvo skaudūs V. Tomkui, - teigia F.Jansonas. - Kai vyko V. Lingio žudikų teismas, Georgijus Dekanidzė tai pavadino antisemitiniu išpuoliu. Argi tai ne dangstymasis tautybe?.. Argi gali tautybė būti žiauraus nusikaltimo priedanga? O atsakydamas į klausimą, kodėl V. Tomkus kreipėsi į skaitytojus būtent dabar, pabrėžiu: pirmiausia visi tie laiškai nėra apie žydus - jie yra apie tai, kas vyksta valstybėje. O antra - Vitas Tomkus yra profesionalus žurnalistas. Kai situacija šalyje jo nebetenkina, kai jis mato, jog valstybė pūva, - jis negali tylėti. Jis pribręsta išsikalbėjimui”.
Pono Frederiko nuomone, Lietuvoje dažnai pasitaikantis žiniasklaidos priemonės savininko ir vyriausiojo redaktoriaus buvimas viename asmenyje nėra blogas reiškinys. Pasak jo, nė kiek ne mažesnis pavojus kyla ir tada, kai žiniasklaidos priemonę įsigyja stambus verslininkas, turintis daugybę interesų. Objektyvumą galiausiai vis tiek vertina skaitytojai.
V. Tomkus yra "Respublikos" savininkas, tačiau tai nereiškia, kad į laikraštį patenka kiekvienas jo parašytas žodis.
“Aš tvarkiau jo tekstus, kai ką trumpinau, - kalba F. Jansonas. - Tiesa, Vitas galėjo pasirinkti puslapius, kuriuose būtų spausdinami jo laiškai, tačiau visi jo tekstai buvo redaguojami. Po viso to proceso galiu pateikti išvadą: jis tikrai geras žurnalistas”.
Nors gero žurnalisto vadovaujamas laikraštis, pasak F. Jansono, klesti ir skaitytojų gretos auga, pastaruoju metu "Respublikos" redakciją paliko keletas žurnalistų. Redaktoriaus pavaduotojas tai patvirtina.
“Vienas - Vytautas Bruveris - išėjo savo noru, nes konkurentai jam pasiūlė geresnes sąlygas, - teigia F. Jansonas. - Tai visiškai normalus dalykas. Jeigu jo paklaustumėte, jis patvirtintų, kad jo išėjimas ir pastarųjų dienų skandalas - tik sutapimas. O keletą žmonių atleidome mes patys. Tai irgi natūralu: laikraštis tapo skaitomesnis, išaugo darbo krūvis, padidėjo reikalavimai ir keletas žmonių su tuo tiesiog nebesusitvarkė. Taigi teko su jais atsisveikinti”.
“Žurnalistų žinios” (www.lzs.lt)
