"Savo menininko karjeroje esu padaręs ekskursų, bet visuomet vėl grįžtu prie ištakų - "atgailauju", ir pradedu dar intensyviau kurti,” - taip prisistato New Jersey gyvenantis jaunas menininkas Gintaras Jocius, kuris Lietuvoje žinomas kaip vaikiškų knygų iliustratorius.
Dabar menininkas kuria komiksus, šaržus, portretus, ženklus, tapo paveikslus. Neseniai Niujorke vykusiame renginyje “Menas. Muzika. Mada.” Gintaras pristatė savo kūrybą, kuria galima išvysti ir jo tinklapyje www.GintArt.com
Darbai – su mistikos aura
Kukliame, bet elegantiškame Gintaro bute eksponuojama “Menas. Muzika. Mada.” rodyta paveikslų kolekcija. Žvelgiant į paveikslus iškart jauti, kad juos kūręs žmogus yra iliustratorius. Ekspresyvių ir prisodrintų spalvų tekstūrose (“Pollockiškai” pataškant) įkomponuoti asketiškai išbalę, grakštūs gotikiniai moterų ir vyrų veidai - sakralūs žmogaus būties simboliai. Kai kurie paveikslai su impozantiškomis futuristinėmis moters figūromis - apeliuojantys į „fantasy“ stilių arba keliantys mitologinių užuominų ir apgaubti švelnia mistikos aura. Ir, be abejo, daugiaprasmiškai atspindintys patį dailininką.
Kūrybinę studiją teko užleisti statybinėms medžiagoms
Gintaras - vilnietis. Dailininko karjerą pasirinko dar vaikystėje, nes labai mėgo piešti. 1988-1994 metais studijavo scenografiją Vilniaus dailės akademijoje. Tačiau dar besimokydamas trečiame kurse gavo pirmą pasiūlymą iliustruoti vaikišką knygelę - nuo to laiko iliustravo virš pusšimčio knygų.
Anksti vedęs, jaunas dailininkas turėjo "suktis”, todėl studijuodamas dirbo dviejuose vietose - dailininku tuometiniame sostinės "Lazdynų" kino teatre bei meniniu redaktoriumi spaustuvėje-leidykloje "Viltis" (iki 1996 metų).Su ypatinga nostalgija energingas menininkas prisimena "Lazdynų" kino teatrą, kuriame turėjo savo studiją ir galėjo joje nevaržomai kurti ."Pas mane rinkdavosi draugai, kolegos. Sėkmingai organizuodavome parodas-pardavimus kino teatro foje. Į filmus veltui pravesdavau draugus", - šypsodamasis prisimena Gintaras. Tačiau negailestinga rinkos ekonomika pavertė kino teatrą statybinių medžiagų parduotuve, tuo pačiu pasisavindama ir menininko studiją.
Viskas prasidėjo nuo „Būtovės slėpinių“
Gintaras domisi viduramžių istorija ir yra ypač neabejingas savo šalies praeičiai. Kartą, žiūrėdamas televizijos laidą "Būtovės slėpiniai" dailininkas su įdomumu klausėsi, kaip rašytojas Kazys Almenas pristatinėjo istorinę-nuotykinę apysakų seriją "Skomantas" . "Man labai patiko vaizdingos ir intriguojančios "Skomanto" apysakos. Netrukus kreipiausi į redakciją su siūlymu knygas iliustruoti," – prisimena pašnekovas.
Iliustruotos knygos susilaukė pasisekimo, ir netrukus Gintaras tapo ne tik pagrindiniu "Skomanto" knygų dailininku, bet ir pačios leidyklos "Tvermė" meniniu redaktoriumi. Šalia minėtų knygų dailininkas pradėjo piešti ir istorinius komiksus.
"Sakoma, kad darbą turi keisti kas penkeri metai. Man šis periodas trunka šiek tiek mažiau - kad ir kaip būtų įdomu, viskas vėliau atsibosta, tampa monotoniška. Norisi kažko naujo," – sako jis. Tuo metu Gintaras nusprendė dirbti laisvai samdomu dailininku ir iliustruoti knygas Lietuvos leidykloms "Alma Littera", "Žara", "Gamta", "Meralas", "Rosma", "Genys". Tuo užsiėmė iki pat išvykimo į JAV 2000 metais.
“Piešdamas galvoju tik apie vaikus“
“Mano iliustruota Skomanto knyga “Jundos lemtis” 1998 m. tapo geriausia metų knyga vaikams. Daugelis mano iliustruotų knygų Lietuvoje palyginti per trumpą laiką išperkamos, tad patenkinti leidėjai ir skaitytojai. Man tai - tarsi medaliai. Na, o pagrindiniai kūrybos vertintojai, be abejo, yra vaikai. Piešdamas galvoju tik apie juos! Maži vaikai skaityti dar nemoka , tad knygą renkasi pagal išvaizdą. Daugumos mano knygų meno kritikė yra mano dukra Aistė. Galbūt todėl knygos ir turi komercinę sėkmę tarp vaikų,” – su šypsena pasakoja Gintaras.
“Šios sėkmę geriausiai iliustruoja situacija, kurią neseniai papasakojo pažįstami Lietuvoje. Viename Vilniaus vaikų darželyje auklėtoja mažiesiems liepė atsinešti savo mėgstamiausią knygą. Kitą rytą, daugiau nei pusė vaikų atsinešė J.Marcinkevičiaus “Grybų karą” su mano iliustracijomis. Ši situacija man prilygsta „Oskaro“ apdovanojimui,“ - džiaugiasi Gintaras.
Amerikoje „gimė“ karikatūristas
Kaip menininkas Gintaras sakosi turįs didele ydą – gali nesunkiai „peršokti“ iš vieno stiliaus į kitą. Darydamas naują projektą stengiasi jį atlikti naujai. Dažniausiai pasikeičia suintriguotas kokios nors perskaitytos knygos, matyto filmo ar šiaip asmeninių išgyvenimų. Bet, ko gero, tai tik lankstumas ir talentas, kurio dėka, gyvendamas JAV, Gintaras atrado save ir kaip šmaikštų karikatūristą.Būtent Amerikoje Gintaras pradėjo piešti draugiškus šaržus-iliustracijas, kurias draugams dovanoja gimtadienio proga. Vėliau sulaukė ir užsakymų.
Dailininko eksperimentai autoservise
"Pats nežinau, kodėl čia atvažiavau. Gal dėl to, kad tikėjau mitu, jog Amerikoje galima greitai pralobti, o gal tiesiog bėgau nuo rutinos, nuotykių ieškoti", - svarsto Gintaras, paklaustas, kaip atsidūrė Amerikoje. "Fizinio darbo nesibaidau, kaip ir sporto. Man tai lyg atsvara sėsliam kūrybiniam procesui prie darbo stalo ar kompiuterio. Lyg bandydamas kažką įrodyti sau ar kitiems įgijau mašinų dažytojo specialybę. Savo gebėjimą gerai valdyti aerografą norėjau pritaikyti dekoruojant automobilį pagal specialų projektą. Gaila, bet projektas taip ir liko neįgyvendintas..."
Dirbdamas autoservise Gintaras susidraugavo su “bosu”, kurį apibūdina kaip labai gerą “rusiškos sielos” žmogų. Savininkas tolerantiškai žvelgė į menininko eksperimentus su automobiliniu glaistu ir dažais, su kuriais yra nutapęs ne vieną paveikslą (kai kurie puošia savininko biurą). Savo iniciatyva Gintaras nupiešė serviso laikraštinį komiksą-reklamą, sulaukusią klientų palankaus įvertinimo.
Lietuvių organizuotas renginys padėjo ištrūkti iš užburto rato
Šalia darbo ir kūrybos Gintaras Jocius tapo aktyviu lietuviškos bendruomenės nariu: žaidžia krepšinį New Jersey lietuvių komandoje “Liepsna”, bendradarbiauja populiariame JAV lietuvių internetiniame portale www.emigrantas.com, fotografuoja lietuvių kultūrinius bei sporto renginius bei pats juose dalyvauja.
Šiais metais dailininkas sulauks Kristaus amžiaus – 33 metų. “Tenka pripažinti, kad ši sukaktis turi kažkokią magišką reikšmę, nes netiesiogiai „pakibau ant kryžiaus“ - užplūdo esminiai perversmai. Subyrėjo šeima, nusivyliau kai kuriais draugais, galbūt nuvyliau ir juos. Nebesu toks patiklus, kaip iš pradžių, į daug ką pakeičiau požiūrį.“
Beje, “M.M.M.” renginys Manhattane padėjo jam ištrūkti iš užburto pramoninio darbo rato, privertė ieškoti, kaip pats sako, naujų kelių, o gal ir klystkelių.
“Norėdamas tinkamai pasiruošti parodai Manhattane, ryžausi išeiti iš pastovaus darbo autoservise. Dabar jaučiuosi laisvas. Nors pinigų trūkumas ir gundo grįžti prie darbininko duonos, kol kas nepasiduodu ir neprarandu vilties vėl tapti tuo, kas esu. Lankausi parodose, bendrauju su žmonėmis, po truputį iliustruoju knygas Lietuvai ir JAV. Ateityje ketinu išbandyti jėgas ir animacijoje. Susipažinau su animatoriumi I. Bereznicku, kuris dėsto animaciją Niujorke. Pradėjau kurti filmukus - kol kas tik sau" – pasakoja apie gyvenimo pasikeitimus Gintaras.
Baigdami pokalbį su menininku Gintaru Jociumi, pateikėme jam du, mūsų manymu, svarbius klausimus.- Banalus, bet esminis klausimas - kas tau yra menas?- Tai mano meilužė, kuriai ne visada būnu ištikimas, bet kai atsiduodu, tai su didžiule aistra.- Kokie yra tavo pastebėjimai apie emigranto gyvenimą JAV?- Jeigu Lietuvoje buvai "niekas", čia gali tapti "kažkuo". Jei Lietuvoje buvai "kažkuo" - čia labai sunku išlaikyti ta pati statusą: neretas atvejis, kai daktarai, inžinieriai ar menininkai tampa "niekuo" arba geriausiu atveju "kitkuo".Kiekvienas žmogus turi gyventi ten, kur gerai jaučiasi - savo dvasinio komforto zonoje. Negaliu tiksliai sau atsakyti, kad aš ją suradau. Nes, kaip ir daugelis emigrantų, nežinau, kas bus rytoj, nežinau, kur aš galiu atsidurti po mėnesio - jaučiu tik, kad atsivertė dar vienas gyvenimo puslapis.
www.alietuvis.com
