Ne, “Be tabu” savaitė (TV3) dar neužsikirtusi, bet ji jau priklauso kitai, buvusiai televizijos erai. Šiandien “Be tabu” pavadinimas labiau tiktų kokiai kriminalinei ar gyvenimo istorijų laidai, kurios iš tikrųjų neturi nei stabdžių, nei padorumo.
“Be tabu” nei lenda į socialines problemas, nei pernelyg į politines (gal ir gerai, to TV apstu), nei sugeba neutraliai juokinti - tas yra sunku. Tad vieta, kurią laida užima TV tinklelyje (pirmadienio pavakarys), garbinga, bet jos semantika daugiau nei neaiški. Pramoginė laida? Bet tokia ji galėjo būti prieš penkmetį ir, žinoma, buvo. Kiek dabar ji geba prajuokinti ar užkabinti? Ir kiek ji pramoga, kiek sunkus vedėjų triūsas - kad jie dirba, ne žaidžia, matosi plika akimi.
Ramunė Kurienė gali ištraukti bet kurią laidą, bet jai bent jau dabar atrodo viskas pakyrėję. Vytautas Tulevičius nėra tokia TV charizmatinė asmenybė, galinti vežti ir išvežti ištisą kone valandinę TV pramoginę laidą, nors jis pažangą padaręs: tapo plastiškesnis ir laisvesnis, bet taip ir sustojo prie neapsisprendusio ciniko laikysenos. Tiesa, abiem atvejais cinizmas sublizga, kai atsiranda koks silpnas ir muštinas personažas; politikai šniojami tik partrenkti ar apsikiaulinę, nėra kaip anksčiau ciniško žvilgsnio į dabartį ar ateitį.
Aišku, kūrybinė grupė jaučiasi išsisėmusi - prie tokio dugno gal dešimtsyk buvo prisiartinusios abi “dviratininkų” grupės, bet jie rasdavo vidinių rezervų, t.y. pasikviesdavo ką iš šalies ir tas “kas”, - ar Rolandas Kazlas, ar Kristina Kazlauskaitė, - imdavo ir kolektyviai vėl ištraukdavo vežimą iš balos.
“Be tabu” savaitė susirado du naujus galinčius ištempti arkliukus, tai senjora Irena, esanti “Be tabu” žmogumi, sąmojinga ir aštriai mąstanti, ir sugebanti kiek piktokai improvizuoti.
Dabar jai renkama pamaina kitiems metams ir tie rinkimai - antras arkliukas, bet kol kas mačiau šešis konkurentus ar konkurentes, kurie blizgėte blizga įkvėptu kvailumu; vargu ar “Be tabu” atrinks ką nors vertesnio tarp pamišusių sveikuolių, burtininkų ar amžino variklio išradėjų. Ar žalių studentų, perdedančių savo sugebėjimus ir žavesį.
Ponia Irena, be abejo, stebukliukas, bet ant kieno pečių teks tempti “Be tabu” vežimą toliau, sunku pasakyti. Žinoma, “Be tabu” parodijuojami Seimo žmonių pseudodialogai ir pseudomonologai yra įdomus žanras - tik jis jau kartojamas. Frazės iš laidos į laidą maždaug tos pačios - kažkas keikiasi, ieško pamestos nosinės ar ieško kompaniono išgerti.
O kol kas laidos pagrindas - tyčiojimasis iš kandidatų į “Be tabu žmogaus” titulą. Tai yra senas “Be tabu” šūkis - mušk silpną, bet tai visų TV šūkis, ir jei nenori pakliūti į “Klausimėlio” objektyvą, verčiau nelįsk į TV - net pusėtinas žmogus pakliuvęs į atitinkamą objektyvą apsikvailina.
Sunku ir su personažais. Aktoriai pasikviesti visada gali ištraukti, bet tada kardinaliai reikia keisti koncepciją, o “Be tabu” iš inercijos vis dar sukasi ir, matyt, niekam TV3 kompanijoje nežinoma, ar esminiai pokyčiai nesuardys vis dar riedančio vežimo. Inercija tai inercija, bet tradicija kartais žvilgtelėti į žinomą laidą nyksta ne iš karto. Ką nors pakeitus, net su geriausiais norais galima gauti dar prastesnius rezultatus.
Tad kol kas “Be tabu” ieško impozantiško kvailio kitiems metams.
Tik kas bus, jei ir kai neras?
