Klausimas, į kurį atsakinėja kardinolas Audrys Juozas Bačkis “Naujajame Židinyje-Aiduose”, vėluojančiame trečiajame numeryje, kuris dabar baltuoja kioskuose su Jėzaus delnų vinimis ant viršelio. Kardinolo interviu priežastis - naujas Vatikano dokumentas, toliau atnaujinąs senus teiginius, praėję rinkimai ir ateinantis referendumas.
Kardinolo interviu duotas “Mažajai studijai” sausio pabaigoje, bet plačiosios žiniasklaidos tokie dalykai nepasiekia. Trumpai apie klausimus, kuriuos pateikia Rūta Tumėnaitė ir atsakymus.
Priešistorė - neseniai pasirodęs Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos dokumentas “Doktrininė nota kai kuriais klausimais, liečiančiais katalikų dalyvavimą politiniame gyvenime”. Bendros idėjos - Vakarų visuomenėje nyksta riba tarp gėrio ir blogio, ją pakeičia visuotinė tolerancija viskam, ir teisėtas demokratijos elementas - nuomonių pliuralizmas imtas painioti su moraliniu reliatyvizmu, kur daugumos sprendimas tampa gėrio ir blogio matu. Krikščioniškų įsitikinimų politikai pasiduoda toms tendencijoms, tikėjimą praktikuoja kaip asmeninį dalyką, o politiką laiko atskira nuo tikėjimo sritimi ir veikia pagal vyraujančias visuomenės nuotaikas, ne pagal sąžinę, o pagal politinio žaidimo taisykles.
Naujas terminas, nukaltas JAV - cafeteria Catholics, “švediško stalo katalikai”, kurie iš katalikiškų vertybių atsirenka tai, kas jiems patogu. Vatikano dokumente polemizuojama su teiginiais, esą Bažnyčia savo skelbiamais moraliniais priesakais nepalieka apsisprendimo laisvės ir taip pažeidžia žmogaus teises, tačiau ar pagarba žmogaus gyvybei ir orumui bei noras juos apsaugoti prieštarauja bendram gėriui ir reiškia nepamatuotas pretenzijas? Dokumento komentare vokiečių kardinolas J. Meissneris rašo, kad “Bažnyčios tikslas ir idealas yra ne teokratija, bet demokratija, kur gerbiama žmogaus gyvybė ir orumas bei siekiama bendro gėrio”.
A. J. Bačkis dokumento komentare sutinka su tuo, kad dokumentas yra tam tikra prasme aliarmo signalas. Lietuvoje išsikerojęs individualizmas atsispindi ir politinėje veikloje - pavyzdžiui, politikas nusistatęs prieš abortą, bet politiniame gyvenime balsuoja “už”, nes dauguma visuomenėje taip mano, ir jei noriu būti išrinktas, privalau manyti kaip visi. Lietuvoje jau yra beveik taip - ką nuspręs parlamento dauguma, tai ir bus nauja moralinė-etinė norma. Lietuvoje įsigali pasaulietiškumas, tačiau jis jau reiškiasi ne tolerancija (kai kalbama apie Bažnyčią), o yra netolerantiškas kiekvienai idėjai, ateinančiai iš krikščionybės ar Bažnyčios. Maždaug taip buvo ir tebėra Prancūzijoje. Mes juk einame į Europą ir turime žinoti, ką sutiksime. Tarkime, reikia žinoti ir tai, kad iš Europos žmogaus teisų chartijos prancūzų socialistų reikalavimu išbrauktas žodžiai “religinės vertybės”, o palikta tik “dvasinės vertybės”, o juk dvasingumas gali reikšti ir muziką, ir poeziją, ir bet ką.
“Todėl dar viena priežastis, dėl kurios Vatikanas paskelbė notą šiandien, yra ta, kad mes žengiame į Europą. Atsibuskime, juk mes statome naują Europą, į kurią susieis milijonai žmonių, o mes norime visiškai išstumti tas humanistines ir krikščioniškas vertybes, ant kurių Europa išaugo”, - teigia kardinolas. Lietuvoje, pasak jo, situacija panaši, per mažai girdimas katalikų politikų balsas, per maža jų įtaka politiniams sprendimams. Nestudijuojamas Bažnyčios socialinis mokymas, kuris kaip tik mėgina sutaikyti šiuolaikinio pasaulio socialines priešpriešas, ir tai yra vidurio kelias, kuris neanalizuojamas, neskelbiamas. Kardinolui, kaip jis sakosi, pakyrėjusios politikų šnekos, ką hierarchai maną apie tą ar kitą įstatymą. Žmonės turi prisiimti pilietinę atsakomybę ir eiti į politinį gyvenimą. Katalikas pats turi žinoti, koks įstatymas geras ir koks blogas, jam nereikia laukti, kol Bažnyčia parems vieną ar kitą oficialią poziciją.
Į klausimą apie tai, kad Bažnyčia suformuluoja savo poziciją, bet didesnio poveikio nematyti, ragina aktyviai eiti į rinkimus, bet be pėdsakų, kardinolas atsako, kad Bažnyčiai sunku prasibrauti į žiniasklaidą ir kad jos balsas mažai girdimas - tarkime, kas matė vyskupų priešrinkiminį laišką, kas jį girdėjo? Didžioji žiniasklaida uždara Bažnyčios balsui. Ko gero, mūsų visuomenė dar nepribrendusi normaliai ir kultūringai diskusijai idėjų plotmėje. O šiaip kardinolas labiau pasitikįs privačiais pokalbiais su politikais ar jų grupėmis, kurios remiasi krikščioniško gyvenimo principais. Atskiro kreipimosi kardinolas sakosi neįsivaizduojantis, nes jis būtų suprastas kaip kišimasis į politiką. O katalikams atėjo laikas pabusti iš miego ir eiti į politinį gyvenimą.
Trumpas komentaras: išties Bažnyčios pozicija abortų, klonavimo ir kitais klausimais visuomenėje suprantama kaip atsilikusi, uždara, nežinanti gyvenimo realijų. Tačiau kita vertus, žiniasklaidoje nėra diskusijų apie tą patį klonavimą, kur Bažnyčia išsakytų savo poziciją - arba tegu vyskupai ar teologai (juk Teologijos fakultetas egzistuoja, kunigų seminarijos yra, - kur žmonės, galintys lįsti į žiniasklaidą su paskaitomais ir stipriais argumentais, tarkime, eutanazijos klausimu). Eutanazijai ir klonavimui Europoje ir JAV skiriama daug diskusijų, ne vien politinių, bet ir laikraščių puslapiuose. Ir Lietuvos žiniasklaida ne taip jau retai kažkiek tas diskusijas atspindi. Labai abejoju, kad koks “Lietuvos rytas” neatidarytų diskusijos eutanazijos klausimu, kurioje dalyvautų kad ir tėvas Stanislovas, jėzuitų ar pranciškonų atstovai? Beje, tokios diskusijos eiga visiškai neaiški. Dar iki to, kol įsitrauktų rašytojai ir filosofai. Štai vokiečių teologas Hansas Kiungas su labai didelėmis ir konkrečiomis išlygomis eutanaziją diskusijoje savaitraštyje “Die Zeit” yra palaikęs - ir iš mūsų teologų pusės gali būti netikėtumų. Ar bent jau sprendimų įvairovės. Tikrai Bažnyčia niekada nesako “ne”, kai to nebūtina, ir aiškinimasis apie klonavimo ribas ir eutanaziją (kuri kitaip pervardyta ar veikiau išvis neįvardyta mūsų ligoninėse vyksta ir be diskusijų) būtų aiškinimasis apie ribas, o ne apie “uždrausti”.
