Kaliningradas - sudėtinga tema tiek istoriniame, tiek visuose kituose kontekstuose. Europos Sąjungai - akmuo ant kaklo, sprendžiant sienų ir politines problemas. Kai kuriems lietuviams - teritorija, į kurią lyg ir norėtųsi turėti pretenzijų. Rusijai - kariniu atžvilgiu svarbi ekonominė ir strateginė „sala“. Ką Kaliningradas reiškia ten gyvenantiems eiliniams žmonėms?
Trumpų vizitų metu tampame savotiškais populiarių „peep - show“ žiūrovais, tam tikra prasme - stebėtojais pro rakto skylutę.
Panašiai atsitiko ir man, stebinčiam miesto gyvenimą pro automobilio langą, trumpam išlendančiam iš jo skaitmeniniu formatu įamžinti akimirką, įspūdį.
Dieną Kaliningradas atrodė kur kas patraukliau nei naktį (gatvių apšvietimas panašus į mūsiškį per dešimtojo dešimtmečio blokadą).
Šiandieninio centro istorija ganėtinai įdomi: Antrojo pasaulinio karo metais Kaliningradas buvo sugriautas ir tai, kas dar buvo likę iš senųjų statinių, teko išmontuoti - čerpės, plytos buvo išvežamos Stalingradui atstatyti. Sovietai norėjo nuo prūsų žemės paviršiaus nušluoti viską, kas galėjo priminti vokiečių kultūrą, todėl iš senojo Kionigsbergo labai mažai kas liko. Devintajame dešimtmety ant viduramžių pilies griuvėsių buvo pradėtas ręsti šiuolaikinis daugiaaukštis - Tarybų rūmai, kurių statyba iki šiol nebaigta. Dabar niekas nežino, ką su tuo vaiduokliu daryti. Aš jį palikčiau tokį, koks yra dabar - paminklu-vaiduokliu komunizmui.
Ačiū Emanueliui Kantui, kurio filosofija buvo priimtina komunizmui, nes tik jo kapo vieta prie Katedros išgelbėjo gotikos statinio griuvėsius nuo sunaikinimo. Bendromis vokiečių ir vietinės valdžios pastangomis bei lėšomis Katedra buvo atstatyta. Ten dabar vyksta įvairių konfesijų pamaldos.
Kaliningradas - daugianacionalinis miestas. Ateiviai - lyg tie medžiai be šaknų. Jų palikuonys gerai supranta nesą istorijos įkaitai vien todėl, kad gyvena dabartinėje anklavo teritorijoje, kuri nepanaši į visą Rusiją. Jie artimesni Lietuvai ir jos mentalitetui. Beje, pravažiuodamas pro Lietuvos konsulatą stebėjausi besidriekiančiomis didžiulėmis žmonių eilėmis. Vietiniai skundžiasi ir sako, kad problemų su lenkų vizomis seniai nebėra, o su tranzitu per Lietuvą?.. Įsivaizduojate, kokiais žodžiais apie tai kalbėjo vietos gyventojai? Dauguma iš jų niekada nėra buvę savo istorinėje tėvynėje, o jų požiūris į lietuvius, nesusijusius su politika, labai geranoriškas.
Čia labai daug lietuviško verslo. Mačiau kavines lietuviškais pavadinimais - „Senasis Kaunas“, „Nida“. Reikia pažymėti, kad aptarnavimas jose niekuo nesiskiria nuo europietiško ir pasižymi kažkokiu ypatingo rusiško vaišingumo atspalviu. Prekybos centrai (į vieną iš jų užšokau prieš išvažiuodamas) niekuo nesiskiria nuo mūsų „maximų“. Nebent mažesnėmis kainomis. Pavyzdžiui, „Švyturio Ekstra“ alaus butelis mūsų pinigais kainuoja 1,90 Lt.
Būsto kainos panašios į mūsų. Statoma daug. Miestas - statybų aikštelė, primenanti Vilnių. Daug stiklinių dėžučių. Tai rodo ekonomikos augimą - jei stato, vadinasi, šito kažkam reikia. Laikas, kada griovė ir naikino - praeityje, o tai leidžia spėlioti, kad netolimoje ateityje Kaliningradas taps civilizuotu europietišku miestu.
Genrichas Puško: Kelionė į Kaliningradą (1)http://www.omni.lt/?i$9359_16011$z_273091
