Pagal statistiką pas mus 2003 metais užregistruota 85 130 nusikaltimų. Išaiškinta tik 37,4 proc. Nusprendžiau statistiką bent šiek tiek patikrinti praktiškai. Įsijautęs į lietuviško Soprano vaidmenį ieškojau potencialių nusikaltėlių, kurie sutiktų atlikti vieną kitą nešvarų darbelį. Tyrime dalyvavo 41 asmuo. Jie buvo susiskirstę į 13 grupių ir pasiryžę daryti nusikaltimus.
Tikiuosi, visuomenė manęs nesmerks, nors, pasak romėnų filosofo Senekos, suplanuotas ir nepadarytas nusikaltimas – taip pat nusikaltimas.
"Lietuva – lietuviams!"
Vaikštinėjau Klaipėdos senamiesčio gatvėmis, buvo vėjuota, rudeninio lietaus dulksna purškė man į veidą priversdama primerkti akis. Šįkart potencialių nusikaltėlių ilgai ieškoti nereikėjo, tolumoje pro rūką viename iš skverų išvydau po stogu stovinčius šešis jaunuolius. Jie išsiskyrė savo išvaizda iš mieste vaikštinėjančių civilių – visi plikai skustomis galvomis, trumpomis juodomis striukėmis, avintys juodus aulinius batus. Priėjęs užkalbinau, buvau sutiktas agresyviais žodžiais, tačiau kai pavaišinau keliomis cigaretėmis, pradėjome šnekučiuotis. Po penkiolikos minučių ėmiau guostis, kad kaimynas, neseniai įsikūręs gretimame name, neleidžia man ramiai gyventi, o mano brolį netgi peiliu buvo sužalojęs. Truputį pakeltu tonu tariau: "Chebra, pamokykit tą asilą". Iškart sulaukiau jų ironiškų šypsenų ir kandžių žodžių: "Tu ką, bachūras, už save pastovėt negali?" "Visgi studentas, – tariau, – tik prie rašomojo stalo sėdėt temoku". Tada visi susižvalgė ir stambiausias bei agresyviausiai atrodantis tarė: "Gerai jau, gerai. Tačiau ši paslauga tau kainuos". Apsimečiau, kad susimąsčiau: "Kiek?" "Du šimtai, nes mūsų šeši". Sutikau nedvejodamas, tada susitarėme dėl laiko ir vietos. Išankstinės dalies pinigų jie nereikalavo. Žinojau, kad šie jaunuoliai vadovaujasi šūkiu "Lietuva – lietuviams!", todėl prieš atsisveikindamas tariau: "Gerai pamokykit tą juodašiknį". Man ištarus šiuos žodžius visų veidai tarsi sustingo, drėgname ore įsivyravo tyla. Pasišnibždėję tarpusavy vienu balsu tarė: "Mes atkalsim tą gaidį be jokio atlygio. Sutrypsim jam galvą".
Lietuvoje yra apie tris šimtus vaikinų ir merginų, kovojančių už lietuvybės išsaugojimą. Daugelis pritaria europietiškai baltaodžių teises ginančiai ideologijai "White Power" ("Baltoji jėga"). Jie savo idėjomis panašūs į lietuviškus skautus, tačiau visas kylančias problemas dažniausiai sprendžia radikaliausiu būdu – smurtu.
Sportas ir smurtas suderinami
Vėlyva penktadienio popietė. Mokyklos sporto salė. Patalpa aidi nuo būsimųjų Klaipėdos tinklinio žvaigždžių šūksnių. Tarp žaidžiančiųjų pastebiu savo seniai matytą pažįstamą – Jokūbą, pasisveikindamas pamoju ranka ir sėdu ant žiūrovų suolo. Treneris į mane net nepažvelgia ir tai pasirodo keistoka. Juk čia vyksta jaunuolių treniruotė, o aš vis dėlto svetimas.
Stebiu žaidėjus. Atkreipiu dėmesį į tuos, kurie iš jų emocingesni, agresyvesni, daugiau plūstasi, konfliktuoja su treneriu, kai šis dalija įsakymus ir pastabas. Tokių asmenų vos vienas kitas ir jie visi tuoj patenka į mano galimų nusikaltimo vykdytojų sąrašą.
Po treniruotės ir gana ilgų svarstymų lauke prisigretinu prie pasirinktos grupės. Čia dar kartą pasisveikinu su Jokūbu – jis aiškiai yra nustebęs mane čia matydamas. Pasiteirauju jaunuolių, ar kuris nežinąs, kur galėčiau pigiai įsigyti naujesnį mobilųjį telefoną. "Gali būti ir vogtas", – ištariu. Drąsus ir naudingas žingsnis. Tuoj pastebiu, kaip du vaikinai apsikeičia reikšmingais žvilgsniais. Vienas iš jų sako galįs pasiteirauti draugų.
Nusprendžiu pereiti prie reikalo. "Bičai, gal galit padėt?" – paklausiu. Pamatęs, kad manęs atidžiai klausomasi, iškloju jiems sukurptą istoriją, kaip mane ir vieną mano gerą draugą ne per seniausiai užpuolusi grupė mušeikų. Man pavykę pabėgti. O bičiulį sumušę dėl to, kad šis nerūkąs. Draugui kurį laiką tekę pagulėti ligoninėje. Ten jis neva brandinęs keršto planus, kuriems įvykdyti reikės nemažai jėgos. Todėl manęs buvę paprašyta padėti suburti "vienkartinę gaują", kuri galėtų "atskaldyti tą pasikėlusį gaidį" (mūsų užpuolikų vadeivą – G. Z.). Toliau pateikiu apie galimus keršto scenarijus. Mano suburta grupė galėtų reikiamą žmogų, kai šis bus vienas, sugauti ir primušti kur nors jo kieme. Aš net galėčiau gaujai parūpinti automobilį, kad keršto akcija įgautų solidumo. Žodžiu, seku pasakas, neleisdamas vaizduotei per daug įsisiūbuoti. Galiausiai priduriu, kad už darbą bus neblogai sumokėta.
Tinklininkų veiduose išvydau abejonę. Tik du anksčiau minėti vaikinai ėmė mane nuodugniai klausinėti – kur gyvena tas užpuolikų vadeiva; ar jis kartais nėra jų pažįstamas; kaip jį reikėtų primušti – lengvai, vidutiniškai ar sunkiai; kiek aš pasiryžęs sumokėti. Supratęs, kad pastarasis klausimas yra esminis, susimąstęs teigiu nežinantis, iš kelių asmenų ta gauja bus sudaryta, bet galiu sumokėti nuo 150 iki 180 litų. Suma du jaunuolius įtikina ir jie drąsiai pažada, pasikvietę dar tris draugus, "sup...int tą š...ių". Apsikeičiame mobiliųjų telefonų numeriais, prisistatome vieni kitiems. Dar pagalvoju, ar būtų pavykęs šis reikalas, jei neturėčiau grupėje pažįstamo, kad ir menkai.
Plati erdvė spėlionėms, abejonėms, bet vis dar negaliu patikėti, kad jaunuoliai sportininkai, kai kurie iš jų dar nepilnamečiai, ryžtasi tokiai avantiūrai.
Nusikaltėlių aukcionas
Klaipėdoje savaitgalio vakarą užėjau į diskoteką, kurioje, pasak regioninės žiniasklaidos, nuolat kyla konfliktai ir muštynės. Atmosfera viduje slogi – ore tvyro dūmų kamuoliai, skamba rusiška popmuzika. Stroboskopai akina tarsi pravažiuojantys krovininiai automobiliai naktį.
Trys jaunuoliai, kurių amžius apie 18–21 metai, sėdi prie kampe esančio staliuko, gurkšnoja alų. Visi dėvi sportinę aprangą ir avalynę, kurios nelabai dera prie įspūdingo storio auksinių grandinių ant rankų ir kaklų. Toks įvaizdis, kaip prastai paslėptas kodas, byloja – šie asmenys išmano nusikaltimų anatomiją.
Norėdamas įgyti jų pasitikėjimą nuperku alaus. Esu priimamas į kompaniją aplink staliuką. Šnekamės apie pinigus, kurių būtų galima uždirbti daug ir greitai. Mūsų diskutuojamoje temoje pradeda ryškėti nusikaltimo sudėtis. Vaikinai tikina žinantys, kur pigiai gauti vogtų telefonų, magnetolų. Nusprendžiu, kad dabar pats metas smogti, todėl pateikiu savo pasiūlymą: "Žinau, bachūrai, kad esat kieti ir galit užsikalt fanieros, todėl turiu jums varkę (pasiūlymą – G. Z.)". Visi nutyla, prikiša savo randuotus veidus arčiau manojo. Iš jų aštrių žvilgsnių susidaro įspūdis, kad jie pasiryžę bet kam. Savo utopinį nusikaltimą stengiuosi nupasakoti detaliai. Neva iš vienos pajūrio kurorto kavinės reikia pavogti plačiaekranį televizorių. Kad nusikaltimo planavimas atrodytų rimtesnis, paaiškinu, jog visos būtinos priemonės šiam reikalui įgyvendinti, t. y. automobilis, virvės, prožektoriai, laužtuvai ir kt., jiems bus duotos. Mane nustebino vienas iš jų, kuris pridūrė, kad reikės ir naktinio matymo žiūronų. Šio nusikaltimo motyvaciją sustiprinau dar labiau, paaiškindamas, kad šio televizoriaus vertė rinkoje siekia 20 tūkstančių litų, o juodojoje rinkoje aš jį realizuočiau už 13 tūkstančių. Pusė šios sumos atiduočiau už darbą. Visi trys vaikinai sutiko net nedvejodami. Paskyriau jiems kitą susitikimą, kuriame turėtume susitarti dėl kitų nusikaltimo smulkmenų. Taip pat sužinojau jų vardus, pravardes ir telefono numerius.
Po dviejų savaičių kitoje diskotekoje, kur renkasi panaši publika, sugebėjau įkalbėti kitus keturis jaunuolius įgyvendinti lygiai tokį pat nusikaltimą. Skirtumas vienas: jie teigė patys viską suplanuosią, tad nei tolesnės mano pagalbos, nei priemonių jiems nereikės. Manau, kad bendraudamas su šia grupele labiau pasitikėjau savimi, nes jau buvau įgijęs šiek tiek patirties. Dabar drįstu teigti, kad Klaipėdoje galima surengti nusikaltėlių aukcioną.
Neverta teptis rankų
Visa tai tėra menka dalis to, ką man pavyko nustatyti. Nepaminėjau asocialių asmenų – alkoholikų ir narkomanų, už grašius arba porą litrų pilstuko pasiryžusių tiek sužaloti nurodytą asmenį, tiek pavogti nurodytą daiktą. Jų net įkalbinėti nereikia.
Nepaminėjau nepilnamečių. Bent septyniose skirtingose klasėse radau iš pažiūros padorių moksleivių, už tam tikrą sumą sutinkančių, pavyzdžiui, atimti mobilųjį telefoną arba "gerai atbaladoti problemų keliantį bičą". Vienas netgi parodė savadarbę beisbolo lazdą, ištekintą per darbų pamokas. Beisbolo lazda lietuvio sąmonėje niekada nebuvo skirta žaidimams. Ir vaikinuko lazda visai netinka kamuoliui atmušti, bet kuo puikiausiai – kepenims.
Nepasakojau ir apie beatodairiškus karštakošius, keršijančius dėl keršto ir nereikalaujančius didesnio užmokesčio nei butelis alaus. Gal jie save laiko nuskriaustųjų ir silpnųjų gynėjais?
Istorijų begalė, moralas vienas – turėk bent truputį pinigų ir tau rankų teptis nereikės.
Padaryti nusikaltimą yra paprasta
Ką apie aprašytų nusikaltimų motyvaciją mano psichologas? Pasak Klaipėdos psichiatrinės ligoninės specialisto Kęstučio Ridiko, pagrindinis veiksnys, jaunus žmones pastūmėjantis į nusikaltimą, yra naujų vertybių paieška atmetant senąsias – tradicines. Taip jie parodo savąjį išskirtinumą. Ypač paaugliams lengva įsivaizduoti, kad jie gali padaryti tam tikrą nusikaltimą. Neseniai britų psichologai atliko tyrimą ir nustatė, kad jaunuolių gebėjimas numatyti veiksmų pasekmes yra sumenkėjęs. "Tarkim, tikrai geras šachmatininkas numato dešimt ėjimų į priekį, galimas eigas ir rezultatus, – teigia K. Ridikas. – Tuo tarpu tas, kuris giriasi esąs geras šachmatininkas, prieš pastumdamas figūrą galvoja tik apie esamą ėjimą, net nenumanydamas, kad paskui dėl jo gali tekti gailėtis. Taip pat elgiasi ir paaugliai".
"Jaunuolį grupėje pastūmėti į nusikaltimą yra visai paprasta, – mano psichologas, – nes jis bijo pasirodyti silpnas, prarasti autoritetą ir būti atstumtas". Pavieniui jaunuoliai nėra drąsūs padaryti nusikaltimą. Tačiau grupėse jie kur kas pranašesni už savo auką. K. Ridiko teigimu, viena iš sėkmingo įkalbinėjimo atlikti vieną ar kitą nusikaltimą priežasčių yra žmogaus sureikšminimas. Individas didžiuojasi galintis atlikti tai, ko kiti asmenys padaryti nepajėgia. Ne mažiau svarbus veiksnys yra dabartinė socialinė ekonominė padėtis. "Pavyzdžiui, anksčiau paauglys, panoręs nusipirkti dviratį, ilgą laiką taupydavo, kažko atsisakydamas. Šiais laikais jaunas žmogus, padaręs nusikaltimą ir nesunkiai išvengęs bausmės, savo svajonę gali įgyvendinti iš karto", – sako K. Ridikas.
Ieškoti žmogžudžio?
Pasirinkdamas jaunuolius nesuklystu nė karto. Reikia tik truputį išmanyti psichologiją ir turėti oratorinių gebėjimų. Šie žmonės nesileidžia į ilgus ginčus su savo sąžine, todėl juos lengva įtikinti. Suvokę, kad yra saugūs ir stipresni už auką, jie pasiryžę nusikalsti.
Vaidindamas lietuviškąjį Sopraną išmokstu suburti įvairiausių socialinių grupių žmones ir sužinau begalę smulkmenų, pastūmėjančių juos į nusikaltimą. Nejaugi lietuvis savo fizinį potencialą tegali panaudoti žemei arti, o kai nelieka pasėlių – griebtis naujo tautinio įnagio – beisbolo lazdos? Reikia atmerkti akis ir pripažinti, kad sąvadautojai, turto prievartautojai ir žudikai, o ne cepelinai su "spirgiais" garsina Lietuvą Europos Sąjungoje.
Apibendrindamas tyrimą galiu teigti, kad kvalifikuotą specialistą – gydytoją ar dėstytoją – susirasti kur kas sunkiau negu smogiką. Kvalifikuoti specialistai palieka Lietuvą dėl didesnio atlygio. Tai vadinama "proto nutekėjimu". Tuo tarpu nusikaltėliai lieka gimtinėje ir taško protus nacionaliniu įnagiu. Esu jaunas ir nepatyręs, todėl nesiryžtu žengti kito įmanomo žingsnio – žmogžudžių paieškos.
“Šiaurės Atėnai” (www.culture.lt/satenai/)
