“Patinka man tas kaimas”, - sako labai labai garsi televizijos žurnalistė apie Kanus. Apie tvyrančią aurą, apie tai, kaip prancūzas senukas atsako jai - stebuklas! - prancūziškai, kaip pro šalį praeina kaimietis Depardieu, apie Kanų kaimo ritualus. Ir suprantu, kad ji, ta žurnalistė, pasiekė viską. Nusileidi ant raudonojo Kanų kilimo ir esi - “top of the world”.
Suprantama, būčiau visiškai kvailas, jei neįžvelgčiau tame jos pasakyme apie kaimą ironijos ir atvirkščios prasmės - kad kaimas esame mes. Tačiau vienu abejoju - ar tą ironiją įžvelgė jos klausinėjusi žurnalistė. Arba, jei ir įžvelgė, tai dar visai nereiškia, kad ją pajuto dauguma žiūrinčiųjų televiziją? Nes tai, ką ekranas rodo, seniai yra šventa tiesa, ir mūsų ekranas leidžia pamatyti paslėptas mintis tik tada, jei prie laidos prirašai žanrą, pvz., “humoro laida”. Ypač tiktų prie “Srovių” ar “Pavojingos zonos”.
Bet čia - ne apie ironiją, bet apie žvaigždes. Aiškiai juntama vasara - televizijos žurnalistė ima interviu iš toje pačioje televizijoje dirbančios žurnalistės. Ženklas, kad aiškiai nėra ką dėti. Įrodymui, kad viena jų - žvaigždė (kita - taip pat, nes prisilietė prie pirmosios, “atkapstė”), kelis kartus parodomi kadrai su raudonu kilimu ir ja ant jo, t.y. kilimo. Vakariniai apdarai taip pat nepamaišytų, tad ir baltos suknelės tamsiame Kanų danguje taip pat tinka. Ir žvaigždė - gatava.
Bet tai dar nieko, ši žurnalistė bent iš tiesų buvo nuvažiavusi į Kanus, pats lydėjau iki lėktuvo. Įdomesnis buvo kitas interviu, jau spaudos. Prieš porą savaičių “Stilius” pasiekė savo viršūnę (mėgstu tą žurnalą, kažkas gerai pasakė - kadangi komiksų knygelių neturime, tai yra bent “Stilius”). Štai čia žvaigždės darymo mechanizmas atsiskleidžia visu grožiu. Susipažinkime - Loreta Frankonytė. Susipažinkime, nes niekas jos nežino. O mergina turi visus duomenis, reikalingus šiam žurnalui: garsius tėvus, nors jų populiarumo saulelė seniai nusileido, gyvenimą Anglijoje (pakanka užsienio apskritai) ir draugą užsienietį, nuotrauka taip pat pateikta (nors jis nekalba, tai ir nesuprasi, ar užsienietis, ar iš gretimo kaimo). Trys dėmenys, pakankami tapti žvaigžde. O schema pasirenkama pavyzdinga.
Ir prasideda: ją lygina su Britney Spears, ji išleido kompaktinę plokštelę, karaliavusią topuose, ji pasirodo scenoje su Madonna. Tai - popso lygmuo. Po to - šeima: tėvai, draugas, kurį išrinko motina, jis tuoj atvyks pas ją. Trečias - visuomeninis lygmuo (juk Madonna - taip pat veikėja): ji atvežė labdaros, nepamenu, kam, ji rūpinasi Lietuva, vadinasi, žvaigždė ne kvaila, o mėginanti pasitelkti visą savo neišmatuojamą galią ir neišsemiamą piniginę, kad padėtų likimo nuskriaustiesiems. Ir tai daro ne dėl garbės (jei, žinoma, ne tas interviu “Stiliuje”, bet šito niekas nesupras). Viso to visiškai pakanka, kad viskuo patikėtum, ir kitas savaitinis žurnalas taip pat įsidėtų “Stiliaus” nuotrauką ir perpasakotų jos istoriją.
O dabar pažiūrėkime, kaip yra iš tikrųjų. Tačiau detektyvą čia ir turiu baigti, nes “iš tikrųjų” - nieko nėra. Nieko nesužinosi, nes žurnale nieko nepateikta. Jokio konkretesnio faktelio. Ir viskas beveik tiesa. Nes kas ją vadina Britney Spears? Tikriausiai ta ją aprašiusi “Stiliaus” žurnalistė ir tai, vadinasi, nepameluota. Kad šoka su Madonna scenoje - beveik niekaip nepatikrinsi, nes kur bus parašytos šokėjų pavardės? Gali patikrinti tik labdaros realumą, bet neskambinau. Gal ir perdavė ir tada - šlovė jai. Tačiau su kompaktiniu disku buvo užlenkta ir čia visas straipsnis nuėjo šuniui ant uodegos.
Pirma, jokios Loretos Frankonytės ir jos variantų interneto paieškose neradau - nei Loretos Frank ar Franc, nei Loreta F, nei Laura F. Tai, be abejo, reikia nuspėti, bet variantų - milijonai, ir finale paaiškės, kad ji pasivadino Aretha Franklin, ir reikalas su kompaktais bus išspręstas.
Antra, remiantis nemaža skaitytojo patirtimi, radau neadekvatumų, iškrintančių iš sistemos: jei koks lietuvis ir išleidžia kokį diską užsienyje, tai jį aprašantis žurnalas būtinai įdės jo viršelį ar - blogiausias variantas - parašys jo pavadinimą, o jį išleidusią firmą sulygins su EMI ar pasakys, kad pro tos firmos langus kasdien namo pravažiuoja Phillas Collinsas. Čia apie tai - nė žodžio. Diskas tarsi savaime suprantama. Kaip kasdienės agurkų salotos ar boulingas vakare.
Tačiau - “A Star is Born”, kaip dainuoja Holivude. O žvaigždutei gimti priežastis, įtariu, vienintelė - atostogos ir vėl nėra apie ką rašyti. “Stilius”, remdamasis savo renomė, pasielgė visiškai teisingai. Tik tai jau kvepia apskaičiuotu cinizmu.
Kita gyvenimo būdo laida - “Grietinėlė”, vis smagiai prajuokinanti savo įvaizdžių formavimu. Pasikviečia žvaigždę ir sukuria intrigą - kaip pakeis jos įvaizdį. Nugludintą, nusistovėjusį, griežtą kaip Anželikos Cholinos šukuosena. Ir padaro iš jos - na, neįsivaizduojamą netvarką ir beskonybę. Paskutinėje laidoje Judita Leitaitė šypsodamasi iškošė: “Neįtikėtina”. Žmonės tampa 10 metų senesni ir netvarkingesni, jų puošnūs ar tvarkingi drabužiai pakeičiami į sportinę aprangą. Matai, sako kaimietis iš Kaniūkų kaimo, - tikrai gražu. Gražu, nes televizija parodė.
Visa tai išties gražu, jei... Jei pačios televizijos vedėjos, taip pat žvaigždės, to nedarytų labai rimtai. Bet panašu, kad ir jos įtikėjusios savo skoniu ir galia. Iki totalitarinio cinizmo čia - vienas žingsnis. Arba - iki gero humoro: žiniasklaida, besinaudojanti savo galia ir reitingais, bando už tikra prastumti gariūnišką prekę. Jei laidos ar straipsnio pabaigoje atsirastų autoparodijos elementas - būtų puiku. Tačiau tai - jau Zbygnievo intelektualizmas. Joms iki to taksisto - toli kaip iki Kanų. Todėl ir gyvename Kaniūkuose.
Ech, patinka man tas mano kaimas...
Jūsų - [email protected]