2002 m. pabaigoje vienas iš garsiausių JAV “smegenų centrų”, RAND Corporation, JAV kariuomenės vadovybės užsakymu parengė darbą “Prieigų strategiškai svarbiausiuose regionuose užtikrinimas” (Assuring Access in Key Startegic Regions).
Šio darbo autoriai parengė 5 įmanomų karo veiksmų, galinčių kilti nuo 2003 iki 2012 metų įvairiose pasaulio dalyse, scenarijus. Šių scenarijų tikslas – parodyti JAV kariuomenei su kokiomis grėsmėmis gali būti susidurta ir kokių JAV kariuomenės gebėjimų gali prireikti. Įdomu, kad vienas iš šių scenarijų – Pietvakarių Azijos (Irako) – jau pasitvirtino, o tarp kitų keturių yra ir Rusijos-Baltijos valstybių karo veiksmų scenarijus. Šį scenarijų panagrinėsime kiek plačiau.
Baltijos scenarijuje nurodoma, kad Rusija karinėmis priemonėmis stengsis atkirsti Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo NATO. Scenarijaus ypatumai yra tie, kad dauguma strateginių kariuomenės judėjimų vyks sausumoje, o ne jūroje bei tai, kad priešininkas bus ginkluotas nedideliais kiekiais pačių moderniausių ginklų.
Scenarijus remiasi JAV-Rusijos santykių paaštrėjimu. Rusijos įniršį bei griežtą laikyseną apspręs NATO priartėjimas prie Rusijos sienų Rytų ir Vidurio Europoje bei JAV bazių buvimas Vidurinėje Azijoje, tradiciniuose Rusijos įtakos regionuose.
Jausdamasi vis labiau pažeidžiama, Rusija bei jos politinė ir karinė vadovybė nesusitaikys su mintimi, kad Baltijos šalių narystė NATO yra negrįžtamas procesas ir kad Rusijos įtaka šiose valstybėse galutinai prarasta.
Savo ruožtu JAV reikš nepasitenkinimą dėl tebesitęsiančių glaudžių Rusijos ir Irano santykių ir Rusiją vis labiau laikys “blogio ašies” šalimi nei patikima ir atsakinga sąjungininke.
Nei viena pusė nebus linkusi nusileisti, išaugs karinio susidūrimo Baltijos valstybėse grėsmė.
Krizės Baltijos valstybėse priežastimi esą taps Estijos ir Latvijos nesugebėjimas galutinai integruoti rusakalbių šių šalių piliečių. Rusų nuomone, jiems nebus suteiktos visos pilietinės teisės ir tokiu būdu jie bus diskriminuojami. Dėl to gali vis labiau stiprėti rusų reikalavimai tų šalių vyriausybėms, prasidėti protesto akcijos dėl pilietinių teisių suteikimo. Kartu bus ieškoma Rusijos pagalbos.
Tai padės Rusijos žvalgybai išnaudoti esamą nepasitenkinimą, jį dar labiau sustiprinti teikiant finansinę bei organizacinę paramą. Krizei stiprėjant, radikaliausiai nusiteikusios rusų grupuotės šturmuos vyriausybių įstaigas. Kils susidūrimai su tų valstybių saugumo pajėgomis. Tai suteiks galimybę Rusijai bandyti įkalti pleištą tarp Baltijos valstybių ir NATO bei pasiekti šios organizacijos sprendimų vilkinimo.
Numatydama netikėto ir greito karinio puolimo sėkmę bei NATO pajėgų nesugebėjimą greitai mobilizuotis, Rusija tokiu būdu tikėsis užimti geras pozicijas tolesnėms deryboms. Galutinis tokio puolimo tikslas būtų finliandizuoti Baltijos valstybes, atkirsti jas nuo NATO, tokiu būdu atgaunant jose įtaką bei sukuriant buferinę zoną tarp Rusijos ir NATO.
Tačiau NATO ryžtingai imsis ginti savo naująsias nares. Tai Rusijai bus pakankamai netikėta. NATO valstybėms užduotį palengvins sumenkęs Rusijos karinio pasirengimo lygis bei nesugebėjimas per 30 dienų mobilizuoti pakankamai pajėgų karo veiksmų lauke.
Scenarijus numato, kad Rusija sėkmingai bendradarbiaus su Baltarusija, o ši suteiks ribotą paramą užimant Baltijos valstybes. Pagrindinį vaidmenį vaidins bene geriausiai Rusijoje parengtos Sankt Peterburgo karinio rajono pajėgos.
Rusija sieks užkirsti kelią NATO pajėgų pritraukimui. Dėl to karinės oro pajėgos stengsis perimti pakrančių bei uostų kontrolę, užimti Latvijos ir Estijos sostines.
Kartu Rusijos pajėgos Karaliaučiaus srityje stengsis uždaryti Lenkijos-Lietuvos sieną, kad pro čia negalėtų patekti NATO šalių pajėgos. Tam bus naudojama toliašaudė artilerija, bus stengiamasi sugadinti kelius, geležinkelius, sugriauti tiltus.
Neturėdama didesnių galimybių pasipriešinti dėl įprastinės ginkluotės silpnumo, Rusija stengsis įsilaužti į elektronines NATO pajėgų valdymo sistemas, sugadinti elektroninius ryšius bei tinklus.
Nėra didelės tikimybės, jog Rusija pasiektų Lenkijos neutralumo ir ši nepraleistų NATO pajėgų per savo teritoriją. Rusija taip pat bandys sukelti neigiamą Vokietijos visuomenės nuomonę dėl šios šalies dalyvavimo kariniuose veiksmuose Baltijos valstybėse. Radikaliau nusiteikę šios šalies žalieji bei kitos antiamerikietiškos grupuotės netgi gali bandyti trukdyti čia dislokuotai JAV kariuomenei judėti link Lenkijos.
Pagrindinėmis galimomis NATO kariuomenės priartėjimo vietomis laikomos Baltijos jūra bei Lietuvos-Lenkijos pasienis. Tačiau panaudoti Baltijos jūros prieigas numatoma tik karo veiksmų pradžioje, nes vėliau Rusija gali čia sutelkti pakankamą kiekį sparnuotųjų raketų, kurios keltų grėsmę NATO laivynui.
Todėl pagrindine prieigos vieta laikomas sausumos koridorius tarp Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos.
Scenarijuje nurodoma, kad greitam NATO pajėgų judėjimui labai padėtų išplėtota kelių, geležinkelių ir kita infrastruktūra Šiaurės Rytų Lenkijoje bei Lenkijos-Lietuvos pasienyje.
Taip pat labai svarbiu laikomas Baltijos valstybių jūrų bei oro uostų atitikimas NATO standartams bei jų pasirengimas priimti NATO karinių pajėgų laivus ir lėktuvus”.
