Pasak verslo dienraščio "Financial Times", Europos Sąjungos (ES) stambiosios šalys ir Europos Komisija turėtų susiginčyti dėl 1 trilijono eurų vertės išlaidų programos, kuria ES vykdomoji institucija siūlo septynerius metus didinti regiono konkurencingumą.
Teigiama, kad Romano Prodi (Romano Prodžio) vadovaujama Europos Komisija ignoruos tokių šalių kaip Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija reikalavimą mažinti išlaidas ir pasiūlys didžiausią išlaidų lygį, kurį leidžia dabartinės taisyklės.
"Financial Times" gautas Europos Komisijos dokumentas rodo didelių išlaidų planus, kuriais siekiama padėti ES pasiekti vis labiau tolstantį tikslą - iki 2010 metų aplenkti Jungtines Valstijas ir tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika. Išlaidas tyrimams bei transporto ir kitiems tinklams ketinama atitinkamai didinti 300 ir 400 proc. Be to, numatoma didelės apimties regioninės paramos programa, turinti padėti skurdesniems ES regionams.
ES regioninės politikos komisaras Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) parengė regioninės paramos programą, kurios lėšos bus lygiomis dalimis padalytos dabartinėms valstybėms narėms ir dešimčiai būsimųjų ES šalių, daugiausia - iš Vidurio ir Rytų Europos. "Be sanglaudos negalima padidinti Europos konkurencingumo, - interviu "Financial Times" sakė M. Barnier. - Negalima laimėti varžybų nedalyvaujant pusei komandos".
Naujuoju ES biudžeto laikotarpiu, truksiančiu nuo 2007 iki 2013 metų, taip pat ketinama didinti išlaidas bendrajai užsienio ir saugumo politikai bei priemonėms, skirtoms spręsti nelegalių imigrantų ir organizuoto nusikalstamumo problemas.
Šį mėnesį ES biudžeto komisarė Michaele Schreyer (Michaelė Šrėjer) savo memorandume kolegoms jau išdėstė Europos Komisijos požiūrį į lėšų paskirstymą orientaciniais 2011 metais. Dokumente teigiama, kad tais metais 69 mlrd. eurų, arba 47 proc. iš 147 mlrd. eurų dydžio ES biudžeto, turėtų būti skirti konkurencingumui ir regioninei politikai, 8,5 proc. - užsienio politikai, 6,3 proc. - administravimui, o 2 proc. - vidaus politikai, įskaitant imigracijos problemas.
Kita svarbi sritis - žemės ūkis turėtų gauti 36 proc. biudžeto lėšų. 2002 metų spalį ES lyderiai susitarė išlaidas žemės ūkiui kasmet didinti ne daugiau kaip 1 proc., arba mažiau už numatomą infliaciją.
M. Schreyer ir R. Prodi artimi pareigūnai minėjo, jog dauguma Europos Komisijos narių pritaria pasiūlymui, kad ES biudžetas turėtų sudaryti 1,24 proc. valstybių narių bendrų nacionalinių pajamų (BNP). Pasak M. Schreyer padėjėjų, jei ES ekonomika kasmet augs prognozuojamais 2,3 proc., Europos Komisijos pasiūlytas septynerių metų biudžetas pirmą kartą viršys 1 trilijoną eurų.
R. Prodi kaip "nerealius" atmetė šešių didžiausių mokėtojų į ES biudžetą (Austrijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Švedijos) raginimus sumažinti išlaidas iki 1 proc. BNP. Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkas leido suprasti, kad yra pasirengęs pasipriešinti didžiosioms valstybėms narėms, paskelbdamas ketinimą paduoti finansų ministrus į Europos teisingumo teismą, nes šie nusprendė laikinai netaikyti ES Stabilumo ir plėtros pakto.
Galutinį biudžeto projektą Europos Komisija patvirtins vasario 10 dienos posėdyje. Šiuo sprendimu prasidės diskusijos dėl būsimo ES finansavimo, kurios turėtų būti baigtos kitais metais.
Galutinį žodį dėl biudžeto tars valstybės narės. Gruodį šešios didžiausios mokėtojos į ES biudžetą leido suprasti, kad jis turi būti taip pat "skausmingai" konsoliduojamas kaip ir nacionaliniai biudžetai.
ELTA
