Europos Komisija (EK) trečiadienį (09.17) atmetė pasiūlymus sumažinti jos narių skaičių ir pirmuoju šūviu nusitaikė į greitai prasidėsiančią ES valstybių narių konstitucinę konferenciją.
Tarpvyriausybinėje konferencijoje (TVK), kuri Romoje prasideda spalio 4 dieną, bus svarstomas Europos konstitucijos tekstas, kurį parengė buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard'o d'Estaing’o (Valeri Žiskaro Desteno) vadovaujamas Konventas.
Savo pasiūlymuose TVK Europos Komisija paragino išplėsti sritis, kuriuose sprendimai būtų priimami kvalifikuotos daugumos balsavimu, nors kai kurios valstybės narės, ypač Britanija, labai nenori prarasti veto teisę svarbiose politikos srityse.
Ji taip pat rekomendavo suteikti daugiau ekonominių galių euro zonos šalims ir pabrėžė, kad šioje TVK visos valstybės narės turėtų paskutinį kartą vieningai susitarti dėl ES pamatinių sutarčių pakeitimų.
"Kai kurie konstitucijos projekto aspektai aiškiai rodo, kad pasiektas rezultatas yra negalutinis ir nepakankamas", - sakoma oficialioje Komisijos nuomonėje, išsiuntinėtoje valstybėms narėms prieš TVK.
Europos Komisija nebalsuos dėl konstitucijos, kurią rengia ir ratifikuoja valstybės narės. Tačiau vykdomoji ES institucija yra labai suinteresuota derybų rezultatais bei daro joms didelę įtaką.
Komisija trečiadienį suskubo paneigti, kad atnaujina diskusijas dėl jau sutarto V. Giscard'o d'Estaing'o teksto.
Tačiau Europos Parlamentui Konvente atstovavęs britas Andrew Duffas (Endrius Dafas) sakė, kad Komisija įsivėlė į pavojingą žaidimą.
"Mėginant TVK pakeisti bet kurį esminį Konvento rekomendacijų elementą galima ją iš viso sužlugdyti", - įspėjo jis.
Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) teigė, kad Konvento pasiūlymas ES vykdomąją instituciją nuo kitų metų gegužės, kai ES išsiplės iki 25 valstybių, formuoti iš 15 balso teisę turinčių ir 10 jos neturinčių narių bus neveiksmingas.
Komisijoje kiekviena narė turi išsaugoti po vieną visateisį atstovą, teigė R. Prodi per spaudos konferenciją.
"Jei atsisakysime visų narių lygybės principo, sunaikinsime kolektyvinę atsakomybę", - teigė jis.
"Nėra jokio pagrindo manyti, kad 25 ar daugiau narių Komisija tikrai bus neveiksminga. Daugelyje nacionalinių vyriausybių daugiau ministrų. Viskas priklauso nuo to, kaip organizuojamas jų darbas", - pridūrė R. Prodi.
Komisija pasiūlė, kad ateityje konkrečią politikos sritį, kaip užsienio reikalai ar ekonomika, imtųsi kuruoti grupė komisarų, ir taip būtų sumažinta visos institucijos našta.
Kalbėdamas apie sprendimų priėmimą kvalifikuota dauguma, ES komisaras portugalas Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu) sakė: "Nacionalinio veto teisė suparalyžiuos išsiplėtusią Sąjungą".
"Šalių varžytinėse niekada nepriimami geri Europos sprendimai. Daugumos balsavimas yra itin svarbus kitam derybų dėl biudžeto etapui", - sakė jis.
V. Giscard'o d'Estaing'o birželį pateiktas konstitucijos tekstas nuvylė Europos integracijos entuziastus, kurie norėjo apskritai panaikinti šalių veto teisę.
Tačiau jau vien Britanija pareiškė, kad nepasirašys naujos ES konstitucijos, jei ji peržengs "raudonas linijas" - įskaitant teisę vetuoti sprendimus dėl mokesčių, socialinės apsaugos, gynybos ir užsienio reikalų.
R. Prodi taip pat sakė, kad vienbalsiškumo taisyklė taip pat turėtų būti panaikinta būsimosioms konstitucijos 465 straipsnių ir protokolų pataisoms.
"Jie mes norime, kad Europos Konstitucija būti ilgalaikė ir gerbiama mūsų vienybės išraiška, joje turi būti nuostatos dėl pataisų, kurių reikės keičiantis mus supančiam pasauliui", - teigė jis.
Komisijos teigimu, pataisos galėtų būti tvirtinamos penkiomis šeštosiomis valstybių narių balsų, jeigu prieš tai joms pritartų Komisija bei Europos Parlamentas.
Komisija taip pat siekė sustiprinti savo vaidmenį ekonomikos politikoje - vienoje jautriausių rengiamos konstitucijos sričių, ypač po švedų sprendimo atmesti pasiūlymą šaliai įsivesti eurą. Stoti į vieningos valiutos zoną taip pat atsisako Britanija bei Danija.
Komisija pasiūlė, kad euro zonos šalių finansų ministrai turėtų savarankiškai priimti sprendimus, be "neprisijungusių" valstybių atstovų. Kai kurie kritikai mano, kad tai slidus žingsnis į "dviejų greičių" Europos kūrimą.
Dabar ES pirmininkaujanti Italija siekia baigti derybas dėl konstitucijos projekto iki šių metų pabaigos, kai baigiasi numatytas terminas. Tačiau daugelis abejoja, ar pavyks tai padaryti, Komisijai pradėjus siūlyti pataisas ir pačiame įkarštyje vykstant vyriausybių deryboms.
AFP-"Reuters"-BNS
