Estijos kairioji Centro partija minimaliu balsų skirtumu laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, tačiau likus vos pusmečiui iki referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) šalies partijoms teks vesti sunkias derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos, nes mažiau kaip procentu nuo lyderės atsilikusi dešinioji partija "Res Publica" užsitikrino tiek pat mandatų kiek ir centristai.
2001 metų pabaigoje įsikūrusi "Res Publica", besiskelbianti kaip naujosios politikos partija, visuotiniuose rinkimuose dalyvavo pirmą kartą, tačiau netikėtai laimėjusi 24,6 proc. balsų, parlamente turės 28 vietas - tiek pat kiek valdančioji Talino mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) Centro partija, gavusi 25,4 proc. paramą.
Abi partijos iš karto pareiškė ketinančios formuoti vyriausybę.
"Mes turime įvykdyti savo pažadą vadovauti naujos vyriausybės formavimui", - sakė partijos "Res Publica" lyderis Juhanas Partsas anksti pirmadienį ryte.
Paklaustas, ar jis tikisi tapti nauju Estijos ministru pirmininku, buvęs valstybės auditorius atsakė: "Tai ne mano pozicija, tačiau partija laikosi tokios nuomonės".
Kartu J.Partsas pabrėžė, kad norėtų sukurti koaliciją, kurioje dalyvautų keturios partijos, tačiau nebūtų centristų.
"Derybas su mumis galėtų pradėti Reformų partija, Liaudies sąjunga, nuosaikieji ir Tėvynės Sąjunga, - sakė vidurnaktį J.Pąrtsas. - Tik suprantama, ne Centro partija. Ģes liekame ištikimi savo pozicijoms, su kuriomis siekėme užsitikrinti rinkėjų paramą".
Tuo tarpu E.Savissaras pareiškė, kad vyriausybės formavimas turėtų būti patikėtas partijai, laimėjusiai daugiausiai balsų - centristams, tačiau kartu pripažino, kad kol kas gerai nežinoma politinė jėga "Res Publica" puikiai pasirodė rinkimuose.
"Res Publica" pasirodė esanti kur kas stipresnė varžovė, negu buvo tikėtasi", - sakė jis, pažymėjęs, kad rinkėjus naujokė greičiausiai patraukė savo "naujosios politikos" lozungais.
Dešiniosios pakraipos pasaulėžiūrą ir liberaliąją ekonomiką propaguojanti premjero Siimo Kallo (Symo Kalo) Råformų partija, laimėjo 17,7 proc. balsų, ir parlamente turės 19 vietų, agrarinė Liaudies sąjunga - 13, dešinioji Tėvynės Sąjunga - 7, o nuosaikieji - 6 vietas.
Reformų partijos valdybos pirmininkas Urmas Paetas (Urmas Pejetas) pareiškė, kad jo partija yra pasirengusi deryboms su visomis partijomis, tačiau kategoriškai nesutiks su centristų siūlymu įvesti progresinį mokestį.
Centro kairės Nuosaikiųjų partijos atstovas Eiki Nestoras (Eikis Nestoras) pranešė, kad jų partija pasirengusi pradėti derybas, tačiau tai nereiškia, kad jie iš tikrųjų prisidės prie formuojamos koalicijos.
Tėvynės Sąjunga savo ruožtu norėtų dalyvauti centro dešinės koalicijos formavime, sekmadienį vakare sakė partijos atstovė Mari-Ann Kelam (Mari-An Kelam).
"Mes tikimės, kad bus formuojama centro dešinės koalicija, į kurią įeitų prieš tai buvusios trilypės sąjungos atstovai ir naujas partneris", - sakė M.-A.Źelam, turėdama galvoje Tėvynės Sąjungą, reformistus, nuosaikiuosius ir naujokę "Res Publica".
Penkios partijos - rusakalbė Jungtinė Estijos liaudies partija (2,2 proc.), Krikščioniška liaudies partija (1,1 proc.), Estijos nepriklausomybės partija (0,5 proc.), Socialdemokratinė darbo partija (0,4 proc.) ir Estijos rusų partija (0,2 proc.) - neįveikė 5 proc. barjero ir parlamente savo atstovų neturės.
Nei vienam iš 16 nepriklausomų kandidatų - kartu gavusiems 0,4 proc. balsų - į parlamentą patekti nepavyko.
Ketvirto nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais vienerių rūmų parlamento rinkimuose, kuriame posėdžiauja 101 deputatas, dalyvavo 499 tūkst. 160 žmonių - 58,2 proc. 857 tūkst. turinčių balsavimo teisę Estijos piliečių.
BNS