Europos Sąjungos vadovai šeštadienį baigė pirmąjį derybų dėl būsimos bloko Konstitucijos projekto turą taip ir nesuderinę savo pozicijų.
Vyriausybės, kovojančios už nacionalinius interesus naujojoje Konstitucijoje, neturėtų pamiršti bendrų Europos tikslų, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi).
"Europos interesai yra kiekvieno interesai", - pabrėžė S. Berluskonis.
Tuo tarpu Prancūzijos vadovas Žakas Širakas (Jacques Chirac) perspėjo derybininkus neprisidaryti problemų reikalaujant tiek daug visokių pakeitimų, nes tai bus tolygu "Pandoros skrynios" atidarymui.
Italijos premjeras norėtų, kad sutartis dėl naujosios ES Konstitucijos būtų pasirašyta dar iki metų pabaigos. Šis įvykis karūnuotų Italijos pirmininkavimo ES laikotarpį.
Tačiau pirmą kartą S.Berluskonis užsiminė apie tai, jog derybos dėl konstitucijos gali būti pratęstos iki kito pavasario, kai blokui pirmininkaus Airija.
"Nepulsiu dramatizuoti situacijos, jei derybos nusitęs į Airijos pirmininkavimo laikotarpį", - sakė jis, primindamas vis tik apie įsipareigojimą po sutartimi dėl Konstitucijos pasirašyti Romoje.
Iš 105 asmenų, būsimos ES valstybių atstovų, sudarytas Europos ateities konventas birželio mėn. baigė rengti konstitucinės sutarties projektą. Darbas truko 16 mėnesių, o jam vadovavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d'Estenas (Valery Giscard d'Estaing). Didžioji dauguma teksto priimtina visoms valstybėms, bet esama ir esminių nesutarimų.
Šešios ES steigėjos - Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas, taip pat Didžioji Britanija ir Danija norėtų išsaugoti konstitucijos projektą nepakeistą, bent didžiąją jo dalį. Lenkija ir Ispanija, nepatenkintųjų balsavimo sistema grupės lyderės, ketina tvirtai siekti savo siūlomų pataisų.
Lenkijos premjeras Lešekas Mileris (Leszek Miller) patvirtino, jog jo šalis pasirengusi atmesti bet kokias pataisas, kurios pablogintų jos balsavimo teises, numatytas dar 1999 m. Nicos sutartyje.
Reikalaudamas "lygių teisių kiekvienai valstybei" Austrijos kancleris Volfgangas Šiuselis (Wolfgang Scheussel) pareikalavo, kad kiekviena ES narė turėtų teisę skirti savo ES komisarą.
"Niekas neneigia, jog projekto tekstas yra labai svarbus išeities taškas, tačiau mes norime jį taisyti", - perspėjo Austrijos vyriausybės vadovas.
Valeri Žiskaro d'Esteno parengtas projektas numato, jog visa balsavimo teisė bus suteikta tik 15 valstybių komisarams, tačiau mažosios šalys vadina tai diskriminacija.
Aršūs ginčai kilo ir dėl Dievo ir krikščionybės šaknų paminėjimo Konstitucijoje, pirmojo nuolatinio ES prezidento skyrimo ir nacionalinių veto apribojimų."Sprendimai, kurių priėmimui bus reikalaujama visų 25 narių pritarimo, gali paralyžiuoti ES", - perspėjo Europos Komisijos vadovas Romanas Prodis (Romano Prodi).
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Džekas Stro (Jack Straw) siūlė neatsisakyti veto svarstant mokesčių klausimus, o Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) išreiškė žurnalistams viltį, jog Konstitucija bus priimta pačią paskutinę akimirką.
dpa-Reuters-ELTA
