Lietuvos valdžia neketina atsiklausti tautos nuomonės dėl Europos Sąjungos Konstitucijos, kurios ateityje turės laikytis ir Lietuva. Pasak dienraščio "Kauno diena", nors anksčiau kalbėta, kad Lietuvoje kitąmet gali būti surengtas konsultacinis referendumas dėl ES Konstitucijos, dabar tokios idėjos atsisakoma.
Konvento dėl Europos ateities parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas bus peržiūrimas visų dabartinių ir būsimųjų bloko valstybių šeštadienį prasidėsiančioje Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Būtent ji turės tarti lemiamą žodį ES Konstitucijos parengimo klausimu.
ES Konstitucija turės numatyti, kaip veiks nuo penkiolikos iki dvidešimt penkių valstybių išsiplėtusi ES. Konstitucinę sutartį numatoma parengti iki Naujųjų metų arba, užsitęsus diskusijoms Tarpvyriausybinėje konferencijoje, iki kitų metų vasario ar kovo. Ją pasirašyti žadama kitąmet gegužės 9-ąją - Europos dieną.
Lietuva ir dar devynios šalys kandidatės ES narėmis taps nuo kitų metų gegužės 1-osios.
ES Konstitucija įsigalios palaipsniui, ją ratifikavus visoms dvidešimt penkioms valstybėms. Kai kurios jų privalės surengti referendumus dėl šios Konstitucijos patvirtinimo, nes taip numato tų valstybių įstatymai. Referendumus tikrai rengs Airija, Danija ir Austrija.
Tačiau kaip elgsis tos valstybės, kurių įstatymai nenumato privalomojo referendumo dėl ES Konstitucijos, kol kas neaišku.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis "Kauno dienai" aiškino, kad ES Konstitucija pagal Lietuvos įstatymus bus prilyginama tarptautinei sutarčiai. Todėl jai patvirtinti referendumo nereikia, pakanka Seimo priimto sprendimo dėl ratifikavimo.
"ES Konstitucija nereikš, kad Lietuva perduoda daugiau suvereniteto visai Sąjungai. Jo bus perduota tiek, kiek numatyta mūsų Stojimo sutartyje, kuri faktiškai jau patvirtinta visuotiniu balsavimu šių metų gegužės 10-11 dienomis", - pastebėjo jis.
V.Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad būtų "teisiškai keista", jeigu ES Konstitucija Lietuvoje būtų patvirtinta tuo pat lygmeniu, kaip ir Lietuvos Konstitucija 1992 metais, tai yra referendumu: "Tuomet mes lyg turėtume dvi vienodai teisiškai patvirtintas Konstitucijas. Tai būtų nonsensas".
Kita vertus, pasak V.Andriukaičio, jeigu Tarpvyriausybinės konferencijos metu gims idėja dėl ES Konstitucijos paklausti visuomenės nuomonės ir tuo klausimu surengti visuotinį ES konsultacinį plebiscitą, Lietuvoje galima būtų surengti tautos balsavimą pagal bendras Sąjungoje patvirtintas taisykles.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kreipdamasi į Finansų ministeriją dėl savo kitų metų biudžeto, nenurodė poreikio skirti pinigų galimam referendumui. Paprašyta tik patenkinti lėšų poreikį surengti Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Tam prašoma skirti iš viso 24,5 milijono litų.
Apie 12 mln. litų iš jų bus skirta birželio mėnesį Lietuvoje pirmą kartą rengiamiems Europarlamento rinkimams, dar 12 mln. litų - rugsėjo mėnesį išrinkti naujos kadencijos Seimą.
ELTA
