Šį pirmadienį pasiektas susitarimas tarp Briuselio ir Pekino dėl Kinijoje pagamintų tekstilės gaminių cirkuliavimo Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, kad minėtas susitarimas neturėtų neigiamų padarinių lengvosios pramonės politikai ES, susitarimo detalės turėjo būti derinamos su valstybių narių pasiūlymais.
Susitarta, kad apie 75 milijonai lengvosios pramonės produkcijos, tokios kaip megztiniai, kelnės, vaikiški šliaužtinukai, apatinis trikotažas ir t.t., pradės cirkuliuoti ES rinkoje. Susitarimas tarp Europos Komisijos ir Kinijos, kuriam pritarė ES valstybės narės, galios iki 2007 metų. Kai kurios valstybės narės siekė, kad tas laikotarpis būtų pratęstas iki 2008 metų, kai baigia galioti Kinijai suteiktos Pasaulio prekybos organizacijos garantijos.
Žvelgiant į priešistorę, šios konfliktinės situacijos ištakos siekia 2004 metus, kai buvo peržiūrėtos Kinijos lengvosios pramonės importo kvotos į ES šalis. 2005 metų sausio 1-ąją baigėsi sutarties dėl tekstilės ir drabužių galiojimo laikas (angl. Agreement on textuals and clothing). Sutartyje buvo Pasaulio prekybos organizacijos nustatytos kvotos tekstilės gaminių importui į ES iš trečiųjų šalių. Sutartis galiojo nuo 1995-2005 metų. Minėtai sutarčiai netekus galios prekyba lengvosios pramonės gaminiais yra reguliuojama bendrosiomis taisyklėmis, t.y. gresia pigių lengvosios pramonės prekių importas iš Kinijos į ES.
Šiais metais kai kuriose prekių kategorijose Kinijoje pagamintų prekių eksportas į ES teritoriją padidėjo net 6-7 kartus ir viršijo 7,3 milijardus eurų. Tekstilės srityje kiniškos tekstilės eksportas į ES nuo 2005 iki 2007 metų turėtų išaugti nuo 8 proc. iki 12 procentų.
Kaip išspręsti konfliktinę situaciją tarp Kinijos bei ES gamintojų ir nesužlugdyti ES lengvosios pramonės politikos, buvo bandyta įsiklausant į ES valstybių narių pozicijas. Penkios ES valstybės narės - Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Prancūzija, turinčios gerai išvystytą lengvąją pramonę, suformavo koaliciją prieš importuojamų Kinijos prekių kvotų padidinimą. Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė ir Vokietija buvo pozityviai nusiteikusios kiniškų prekių atžvilgių, teigdamos, kad prekyba pigiomis Kinijoje pagamintomis prekėmis turi teigiamą poveikį smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai.
Siekdama kontroliuoti susidariusią situaciją dėl plūstelėjusių kiniškų prekių ES birželį įvedė kvotas. Nuo birželio mėnesio buvo suspenduotas prekių iš Kinijos importas į ES, nes buvo norėta apriboti pigių tekstilės gaminių įvežimą į ES ir kartu apsaugoti ES lengvosios pramonės gamintojus. Tikima, kad pastaruoju laikotarpiu Kinijos prekyba lengvosios pramonės gaminiais su ES viršys milijardą JAV dolerių.
Milijonai kiniškų prekių buvo sulaikyti ES uostuose. Po ilgų derybų šios savaitės pradžioje buvo pasiektas ES ir Kinijos susitarimas nutraukti dešimčių milijonų kiniškų prekių blokadą ES uostuose. Taip nutiko dėlto, kad daugelis kiniškų lengvosios pramonės gaminių viršijo leistinas importuojamų prekių kvotas, kurios buvo nustatytos birželį.
Europos Sąjungos prekyba su Kinija yra liberalizuota, tačiau Kinija sau pasilieka teisę ES prekėms taikyti rinkos apribojimus ir tarifus. ES yra antra didžiausia lengvosios pramonės gaminių eksportuotoja visame pasaulyje. Importas iš trečiųjų šalių yra Achilo kulnas toms ES valstybėms narėms, kurios turi išvystytą lengvąją pramonę, šios šalys yra protekcionizmo šalininkės. Svarbu pažymėti, kad ES teritorijoje veikiančios įmonės stengiasi gamybą iškelti už ES ribų, kur yra mažesnės gamybos išlaidos. Gamyba yra išlikusi Italijoje, Prancūzijoje, tačiau jos nėra Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, nes šios šalys gamybą yra perkėlusios į trečiąsias šalis. Dėl to labai skiriasi šalių narių pozicijos prekybos su trečiosiomis šalimis klausimu.
Vienos šalys yra už prekybos liberalizavimą, kitos - už apribojimus. Tarp šalių narių yra diskutuojama dėl „Made in EU“ koncepcijos. Šiuo atžvilgiu taip pat skiriasi šalių narių pozicijos. Tie, kurie gamina ES teritorijoje, yra už, o tie, kurie gamybą yra perkėlę už ES ribų, yra prieš. „Made in EU“ idėja galėtų sustiprinti lengvosios pramonės prekių konkurencingumą, remiantis kokybės, o ne kainos kriterijais. Pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai, kuri gamybą yra perkėlusi į trečiąsias šalis, „Made in EU“ sąvoka visai netinka. Tai turi įtakos lojaliam Didžiosios Britanijos požiūriui į kiniškų prekių skaidą ES.
Lietuvos lengvajai pramonei kiniškų prekių importas į ES yra taip pat labai aktualus klausimas. Lietuvoje lengvoji pramone sukuria apie 8,3 proc. nuo viso BVP, o Europoje šis rodiklis yra 1,8 proc. Taigi lengvosios pramonės svarba Lietuvai yra daug didesnė.
Lietuva turėtų prisijungti prie penkių ES senbuvių suformuotos koalicijos prieš kvotų kiniškoms prekėms padidinimą. Lietuvos lengvoji pramonė net 90 proc. produkcijos išveža į ES valstybes nares. Moralas: būkime patriotai, nekeiskime kokybiško lietuviško gaminio į trumpalaikę kinišką prekę. Šioje situacijoje šūkis „Pirk prekę Lietuvišką“ tampa labai aktualus Lietuvos lengvosios pramonės ateičiai.
Sigita BagdonienėES viešojo administravimo ekspertė
Darius VaranavičiusES politikos ir eurolobizmo ekspertas
