Seimo narys Vytautas Landsbergis teigia, kad dokumentą apie tariamą Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimą su KGB jam perdavė Krašto apsaugos žvalgybos darbuotojas. "Ivoškis - tokia pavardė liko atmintyje. Taip aš atsimenu", - duodamas parodymus Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam K. Prunskienė bylą, penktadienį (03.14) sakė V. Landsbergis.
Jis teigė, kad iš šio asmens gautą dokumentą laikė vieną dieną ar dar trumpiau ir netrukus jį atidavė Baliui Gajauskui, kuris tada vadovavo parlamentinei komisijai KGB veiklai tirti.
"Tikslios datos neprisimenu. Suvokiau, kad pas save tokio dokumento laikyti negaliu", - sakė profesorius.
Dokumentas jam į rankas buvo perduotas Aukščiausioje Taryboje. Tuo metu V. Landsbergis buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.
Jis teigė tiksliai neatsimenąs, ar Ivoškis jam skambino telefonu, ar per sekretorę perdavė, kad nori užeiti.
"Pas mane nesunku buvo užeiti", - sakė V. Landsbergis.
"Aš manau, kad jis (Ivoškis - BNS) buvo iš žvalgybos, manau, Krašto apsaugos departamento", - teigė liudytojas.
V. Landsbergio teigimu, Ivoškis jam nepasakė, iš kur gavo dokumentą, jis teigė tik norėjęs jį perduoti.
K. Prunskienė žurnalistams sakė esanti tikra, kad V. Landsbergis sako netiesą.
Jos teigimu, liudytojas teisme kalbėjęs apie Petrą Ivoškį.
"Ne jis (P. Ivoškis - BNS) nešė, jis tik žino, kas nešė", - tvirtino K. Prunskienė.
Ji sakė sieksianti, kad P. Ivoškis būtų apklaustas teisme. Seimo narė teigė, kad jau buvo susisiekusi su P. Ivoškiu. Jis patvirtino, kad dokumento nenešė ir sutinka liudyti teisme.
Po pietų teismas uždaruose posėdžiuose apklausinėja tris K. Prunskienės nurodytus liudytojus. Jie pageidavo, kad posėdžiai būtų nevieši. Teismas prašymą patenkino, siekiant išsaugoti asmenų slaptumą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylą teisėjų kolegija nagrinėja civilinę bylą dėl dešimtmečio senumo istorijos, kai tuometinė Aukščiausiosios Tarybos deputatė K. Prunskienė buvo pripažinta bendradarbiavusi su sovietų KGB.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) pirmininkė pernai rugsėjį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB.
K. Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas 1992 metais priėmė sprendimą, yra falsifikatas.
Seimo narė yra sakiusi, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė, kad neturi tokio dokumento originalo.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje originalą pasiskelbė turįs Nepriklausomybės akto signataras B. Gajauskas. Pernai gruodžio 18 dieną jis atidavė dokumentą Lietuvos archyvų departamentui.
B. Gajauskas gana nesklandžiai ankstesniame teismo posėdyje yra pasakojęs apie dokumento gavimo ir perdavimo aplinkybes.
Jo teigimu, komisijai baigus darbą, dokumentą dėl K. Prunskienės pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB perdavęs Genocido aukų muziejui. Tai turėjo būti 1992 metais.
"Aš perdaviau, nes bijojau, kad nedingtų", - yra sakęs B. Gajauskas. Jis aiškino dokumentą davęs saugoti tuo metu dirbusiam direktoriui, o pernai gruodį paėmęs iš kito direktoriaus Anykščiuose.
Jis sakė paėmęs dokumentą numanydamas, kad jo prireiks dabar K. Prunskienės bylą nagrinėjančiam teismui.
Teisėjai stebėjosi, kad svarbus dokumentas iš rankų į rankas ėjo be jokių pakvitavimų, liudytojas B. Gajauskas neprisimena dokumentą tada priėmusio direktoriaus pavardės, vardo, pernai jį perdavusio asmens duomenų, tikslių įvykių datų.
Teisėjai netgi klausė, ar jis suvokia savo liudytojo statusą, nes prieš duodamas parodymus raštu buvo įspėtas dėl atsakomybės už tai, ką sakys teisme.
Liudytoju buvo apklaustas ir buvęs Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo laikinosios komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje tirti narys, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis. Jis teismui pareiškė, kad ši komisija nebuvo pajėgi priimti objektyvaus sprendimo.
"Tyrimas vyko tendencingai, įrodymų rinkimas ydingas, įrodymai neatitiko kriterijų ir negalėjo tvirtinti, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB", - sakė liudytojas.
Būto ar nebūto bendradarbiavimo su KGB faktas tapo ypač svarbus tuo metu, kai K. Prunskienė dalyvavo prezidento rinkimų kampanijoje kaip kandidatė į šalies vadovo postą.
K. Prunskienė kaip kandidatė į prezidentus savo rinkimų agitacijoje nenurodydavo, kad ji praeityje yra sąmoningai bendradarbiavusi su sovietiniu KGB.
Pernai gruodį įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) lyderė Seimo narė K. Prunskienė surinko 4,97 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
BNS
