Vasarą jaunimas tampa paklausia darbo jėga. Dažniausiai jiems siūlomas nekvalifikuotas darbas, nes moksleiviai ir studentai dar neturi įgiję jokios profesijos. Anot specialistų, šiais metais prireikė daugiau jaunuolių pagalbiniams darbams nei pernai.
Dėl papildomų reikalavimų nepilnamečių įdarbinimas kiek sudėtingesnis, tačiau šią vasarą jiems darbo vietų pasiūla taip pat gausesnė. Kaip teigia patys darbdaviai, vis daugiau jaunimo įdarbinama, nes dėl specialistų nutekėjimo į užsienį jaučiamas darbo jėgos stygius.
Nauji pasiūlymai
Klaipėdoje, Aukštojoje gatvėje, įsikūrusio Jaunimo darbo centro konsultantė Rima Ambrozaitė teigė, jog šią vasarą yra daugiau darbo pasiūlymų nei pernai.
Nors, pasak jos, darbdavius norėtųsi dar labiau paskatinti suteikti darbo vietų jaunimui. Šį vasaros sezoną Jaunimo darbo centre atsirado ir naujų pasiūlymų moksleiviams bei studentams: darbdaviai ieško apsaugos darbuotojų, kelio darbininkų, prekybos atstovų. Kaip ir kiekvienais metais, jaunuoliams centre siūlomi sezoniniai darbai barmenams, padavėjams, administratoriams, kambarinėms poilsio namuose ar viešbučiuose, pagalbininkams statybose. „Šiais metais darbdaviai sutinka priimti jaunuolius nuo šešiolikos metų. Turbūt darbų apimtys didėja, todėl sezoniniams darbams ir pagalbininkų reikia daugiau. Pavyzdžiui, kelio darbininkai, prekybos centrų salės darbuotojai labai greitai užėmė darbo vietas“, - pasakojo Jaunimo darbo centro konsultantė.
Paklausa didėja
Palyginti su praėjusiu vasaros sezonu, jaunimo darbo jėga yra paklausesnė. „Pasiūlymų yra gerokai daugiau. Tačiau mažiau pačios darbo jėgos, darbdaviai bando šiek tiek didinti algas, moka daugiau nei praėjusiais metais“, - sakė R. Ambrozaitė. Centras registruoja darbo pasiūlymus, o informaciją jaunuoliams teikia nemokamai. Registruojant darbo vietą, darbdavių prašoma nurodyti atlyginimo dydį. Sezoninių nekvalifikuotų darbų užmokestis varijuoja nuo 500 iki 1500 litų. Bet dėl galutinės sumos tariasi darbdavys ir klientas. „Mes tik registruojame darbo vietą ir viešai ją pateikiame savo klientams. Jie patys tiesiogiai bendrauja su darbdaviais“, - teigė R. Ambrozaitė.
Daugiausia darbo pasiūlymų centras turi paslaugų sektoriuje, kiek mažiau statybose, dar mažiau pramonėje, vienetai – žemės ūkyje. R. Ambrozaitė pastebėjo, jog darbdaviai priima žmones ir be patirties: „Darbdaviai skiria laiko mokymams, ko anksčiau nelabai buvo. Jie nori susirasti tinkamą darbuotoją ir pritaikyti savo įmonės poreikiams“.
Svetur – tik pilnamečiams
Darbo biržoje įsikūręs EURES biuras teikia nemokamą informaciją žmonėms, norintiems išvykti dirbti Europos Sąjungos šalyse. Darbo pasiūlymus galima rasti ir Jaunimo darbo centre. Tačiau užsienyje darbas siūlomas tik pilnamečiams. Šiuo metu Airijoje yra kelios vietos apsaugos darbuotojams, automobilių techninės priežiūros inspektoriams, Jungtinėje Karalystėje – suvirintojams, lakštinio metalo darbininkams, sunkvežimių mechanikams, suvirintojams, slaugos darbuotojams, Kipre – mėsininkams, aliuminio technikams, Švedijoje – medžio pjovėjams, Latvijoje – žuvies apdorotojams. Jaunimo darbo centre galima pasižiūrėti darbo pasiūlymus, tačiau dėl išsamesnės informacijos jaunuoliams reiktų kreiptis į EURES biurą.
EURES biuro patarėja Asta Milvydienė teigė, jog šis Darbo biržos padalinys konsultuoja, kaip įsidarbinti norimoje šalyje, tikrina, ar darbas yra legalus, taip pat išsamesnės informacijos galima rasti jų tinklalapyje www.ldb.lt/eures. EURES biuras įdarbina tik per konkrečius projektus. Anot patarėjos, įdarbinimui užsienyje daugiausiai reikia specialistų, išsilavinusių, mokančių užsienio kalbas žmonių.
Siūlo užsienį
Ieškodami darbo, jaunuoliai kartais kreipiasi į privačias įdarbinimo agentūras. Tačiau dauguma agentūrų tarpininkauja įdarbinant užsienyje. Vienos įdarbinimo agentūros savininkė Irina Subotina teigė, jog klientų, ieškančių darbo Lietuvoje, labai sumažėjo, nes už darbininkų paiešką turi mokėti patys darbdaviai. Nuo šių metų agentūros, kurios tarpininkauja įdarbinat Lietuvoje, nebegali imti mokesčio už tarpininkavimą. Tačiau ši nuostata nėra taikoma įdarbinant lietuvius užsienyje – ši paslauga ir toliau yra mokoma.
Anot I. Subotinos, jų agentūra tarpininkauja įdarbinant Anglijoje ir Airijoje. Daugiausia pasiūlymų yra aptarnavimo srityje. Vasaros metu darbo vietų padaugėja, tačiau sezoninių darbų neturi, nes dauguma pasiūlymų yra ilgalaikės darbo vietos. „Jeigu studentas nori įsidarbinti užsienyje, jis turi pasiimti akademines atostogas, nes sezoninių darbų pasiūlyti neturime. Nebent merginos keliems mėnesiams gali įsidarbinti auklėmis pagal „Au-Pair“ programą “, - pasakojo agentūros savininkė.
Kvalifikacija nebūtina
Kad jaunimas vasarą yra paklausi darbo jėga, teigia ir patys darbdaviai. Sezono metu moksleiviai ir studentai dažniausiai samdomi pagalbiniams darbams. Kaip teigė Melnragės parduotuvės „Ikiukas“ vadovė Aušra Lydžiuvienė, vasarą, padidėjus apyvartai, jie priima jaunuolius lengviems darbams. Neseniai šioje parduotuvėje salės darbuotojais ir krovėjais tapo keturi 17 – 18 metų jaunuoliai. Darbas yra laikinas ir nereikalauja kvalifikacijos. Pasak jos, kasininkės nenori krauti prekių, nes jos yra kvalifikuotos, todėl šį darbą geriau skirti pagalbininkams. Su nepilnamečiais pasirašant sutartį, kaip reikalauja įstatymai, buvo gauti jų tėvų, mokymo įstaigų bei medikų sutikimai, jog gali dirbti atitinkamą darbą. Vadovė teigė, jog parduotuvei apsimoka samdyti nekvalifikuotą darbo jėgą. Paprastai tokiame sutarties dokumente nurodomas penkių šimtų litų darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, jaunuolis į rankas gauna per keturis šimtus. Taip pat jam dar gali būti mokami priedai.
Trūksta darbininkų
Šią vasarą ypač daug jaunimo įsidarbina statybose. Kaip minėjo vienos statybų bendrovės personalo vadovė Diana Čižauskienė, jaunimo darbo jėga yra paklausi. Daugelis kvalifikuotų statybininkų išvažiavo uždarbiauti į užsienį, todėl statybų bendrovėms labai trūksta darbininkų. Jaunimas dažniausiai samdomas tik vasaros sezonui pagalbiniams darbams. Praėjusiais metai ši bendrovė buvo įdarbinusi kelis jaunuolius, kurių darbu liko labai patenkinti. Šiemet, anot D. Čižauskienės, jie į savo bendrovę priėmė šešis jaunuolius, iš kurių trys yra nepilnamečiai. „Nė vienas neturi darbinės patirties, todėl mes juos mokome. Jie daugiausiai tvarko aplinką – kloja plyteles, tvarko veją ir panašiai“, - pasakojo bendrovės personalo vadovė. Studentai ir moksleiviai mažiau uždirba už kvalifikuotus statybininkus, tačiau, anot D. Čižauskienės, jaunuolių atlyginimas neblogas - daugiau nei minimumas.
Įdarbina kiekvieną vasarą
Juodkrantėje esančių poilsio namų direktorė Vida Mažonaitė teigė, jog dauguma jaunuolių darbą susirado internete. Priimti buvo tik pilnamečiai, nes jaunesni dėl darbo valandų ir kitų sąlygų negalėtų dirbti. Jaunuoliai ieškomi kiekvienais metais prasidėjus vasaros sezonui.
Šiemet šiuose poilsio namuose kambarinėmis ir administratoriais įdarbinti aštuoni studentai ir moksleiviai. Kambarinėms pagrindinis reikalavimas buvo sąžiningumas, o administratoriai turėjo mokėti kelias kalbas, dirbti kompiuteriu, pasižymėti komunikabilumu.
Neišvengia problemų
Kur kas sudėtingiau įdarbinti jaunuolius, turinčius mažiau nei šešiolika metų. Pagal Lietuvos įstatymus dirbti galima nuo keturiolikos metų. Tačiau, pasak Jaunimo darbo centro konsultantės R. Ambrozaitės, tokių nepilnamečių įdarbinimas stringa: „Norint įdarbinti nuo keturiolikos metų, keliami pakankamai dideli reikalavimai – būtinas tėvų, mokymo įstaigos sutikimas, medikų patvirtinimas, kokį darbą gali dirbti, ribojamas darbo laikas, nurodomi darbai, kuriuos jaunuolis gali dirbti, ir taip toliau. Gal todėl darbdaviai mieliau įdarbina nuo šešiolikos metų, nes apribojimai yra jau mažesni“.
Neretai jaunuoliai dėl teisinių žinių stygiaus nukenčia. Kartais jie kreipiasi į darbo inspekciją. Kaip minėjo Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas, daugiausia jaunimo kreipiasi dėl nesumokėto atlyginimo. Tačiau ši institucija nepajėgi padėti, jei studentas ar moksleivis nebuvo sudaręs darbo sutarties. „Nežinant galima nukentėti. Todėl geriau iki sudarydami darbo sutartį jaunuoliai ateitų pas mus į darbo inspekciją. Mes juos konsultuojame nemokamai“, - sakė A. Džiugas.
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
