Naujosios sąjungos kandidatas į Seimą Dainius Pavalkis dalinasi mintimis apie sveikatą.
Kaip jūs suprantate sveikatą?
Pirmiausiai sveikata tai sveikas protas, nes nuo to prasideda visokiausi negalavimai ir problemos, kurios ilgainiui tampa ligomis, kurių gydymui reikalinga visa sveikatos sistema. Savęs suvokimo ir savo kūno suvokimo problema sena kaip žmonija ir mūsų civilizacijos bėda yra ta, kad mes į savo organizmo siunčiamus signalus nebekreipiame dėmesio, nes tuo metu arba dirbame, arba žiūrime televizorių ar kaip jaunimas žaidžiame kompiuteriu.
Kaip suprasti – organizmo signalai?
Užtenka pažiūrėti į save iš šono – nutukęs, pilvas kabo, cigaretė dantyse, lipti į kokį penktą aukštą jau sunku, atsiranda dusulys. Daliai žmonių virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimai, galvos svaigimai ir pan. tampa tuo, kuo jie pradeda gyventi. Galų gale ir į veidrodį reikia pažiūrėti.
Tai reikia daug sportuoti?
Viskas turi būti su saiku. Ne tik sportuoti, bet ir valgyti, ir dvasiškai tobulėti, ir kalbėti ir politikuoti. Kaip jau minėjau, saikas yra sveiko proto išraiška. Labai džiaugiuosi, kad praėjo tas kvailumas mados pasaulyje, kai manekenės buvo kaulų ir „skūros“ vyniotiniai. Moters grožis yra moteriškume, kūno formos turi liudyti, kad ji yra moteris, gali išnešioti kūdikį, duoti pasauliui naują gyvybę, bet vėlgi su saiku – nes Lietuvoje yra daug nutukusių moterų, kaip beje ir vyrų.
Tai saiko trūkumas, nes vienintelis būdas pasilinksminti ar ką nors malonaus patirti yra maistas, užgeriant kokiu nors alumi.
Koks dietų vaidmuo?
Produktų derinimo propaganda yra sveikintinas dalykas, bet dietos, ypač jei jos yra vienpusės (vegetarai, mėsėdžiai, pieno garbintojai ir pan.), yra nesveikos. Organizmas turi gauti įvairiausių medžiagų, probiotikų, mikroelementų tam, kad veiktų normaliai. Taip kad, - norite karbonado – valgykite, norite makaronų - kitą dieną valgykite, labai užsimanėte lašinių rūkytų – prašom, bet su viena sąlyga – su saiku.
Kodėl lietuviai nelaimingiausia tauta? Gal nesveikai gyvena?
Manau, kad tai auklėjimo spragos tiek ikisovietiniu, tiek sovietiniu periodu, tiek ir dabar. Pažiūrėkime spaudą ir kitas informavimo priemones – viskas blogai, dar lėšų valstybėje netrūksta, bet jau bus blogai, greičiausiai truks, nes pavogė, kažkas kažką visą laiką žudo, plėšia, prievartauja ir pan. Taip kad tokiam fone pasakyti, kad viskas gal ir ne taip blogai, darosi nepatogu.
Gali būti, kad tai lemia ir natūralus lietuvių noras būti turtingiems – o visada visiems žmonėms visame pasaulyje ko nors trūksta – pinigų, prabangios vilos, jachtos, meilužės ar pan. Tačiau skirtingas šių trūkumų vertinimas ir skirtingas traktavimas – labiau protestantiškose šalyse – dirbsiu, jei seksis, tai ir turėsiu. Mūsų Lietuvoj kažkodėl galvojama – man nepasisekė ir nepasiseks, dievas nepadėjo, todėl blogai blogai.
Iš tikro, matant kiek nedaug reikia žmogui Azijos valstybėse, kiek nedaug reikia kokiam indui, kad galėtų gyventi – lietuviai gyvena neblogai. Ir jei žmogus nemoka džiaugtis 100 Lt, tai jam laimės nesuteiks ir 100.000.
Apibendrinant – manau, kad nelaimingumas yra tam tikra apsauginė poza.
Kiek įtakos sveikatai turi sveikatos finansavimas? Yra žinoma, kad Lietuvoje sveikatai skiriama per mažai.
Manau - tiesioginė priklausomybė. Neseniai „The Economist“ išspausdintoje medžiagoje buvo lyginama gyvenimo trukmė ir skiriamų lėšų sveikatos priežiūrai kiekis. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp šių dviejų dydžių. Aišku, negalima teigti, kad JAV sveikatos sistema, gaunanti virš 20 proc. nacionalinio produkto (daugiau už JAV karinį kompleksą) yra tas tikslas į kurį turi eiti Lietuva. Lietuvos istorijai, lietuvių būdui yra labiau suprantama „skandinaviška“, socialiai orientuota sistema.
Dar susiduriame su vienu prieštaravimu – sveikatos finansavimas yra mažiausias Europoje, bet pacientų teisių ir žalos įstatymas yra labai panašus į JAV įstatymą. Lietuvoje Sveikatos apsaugai skiriama apie 4 procentai vidaus produkto, tuo tarpu Europos sąjungos vidurkis yra apie 9 procentai – o juk vaistų kainos, medicinos priemonių, instrumentų, aparatų kainos yra labai labai panašios visoje Europos sąjungoje.
Šiaip, nepaisant dėl organizacinio, registracinio, motyvacinių paskatų susidarančių eilių poliklinikose, pas specialistus, neaiškių papildomų mokėjimų, tyrimų pirkimo neaiškumai ir nervina žmones (ir mane patį), bet visumoje asmens sveikatos priežiūra, t.y. diagnostika ir ligų gydymas, funkcionuoja pakenčiamai. Kad būtų geriau reikia ne tik pinigų, ir, ko gero, pirmiausiai ne pinigų, o nacionalinio sutarimo kaip toliau vystysime šią svarbią žmonėms veiklą, kas bus po 10 metų, kiek ir kokių gydymo paslaugų reikės ir t t. Ir kartais man atrodo, kad problemos yra ten, kur ligonio gyvybei pavojus negresia, bet dar kartą kartoju tai labiausiai ir nervina visuomenę ir pačius medikus.
Tai Jūs teigiate, kad padidinus sveikatos sistemos finansavimą pagerės sveikata?
Ligų diagnostika ir gydymas yra labai svarbi grandis gerinanti piliečių sveikatą, bet aš grįžtu prie to, nuo ko pradėjome – nuo sveiko proto. Ir sveikas protas reikalingas ne tik kiekvienam asmeniškai, bet reikalingas ir visuomenės sveikas protas, racionalus ir subalansuotas požiūris į savo sveikatą, rūpinimasis ja, sportavimas, nerūkymas, alkoholio vartojimo ribojimas – aplamai tai, ką vadiname visuomenės sveikata. Nes išderinto organizmo medicina nepakeis, jaunystės nesugrąžins, nors apie tai daug pasakų prirašyta.
