Lietuvos televizijos laida “Savaitė”, kurią veda Rita Miliūtė, pranešė, kad Rusijos buvę specialiųjų tarnybų agentai bando daryti įtaką Lietuvos energetikos ūkiui.
“Savaitė” praneša, kad Vladimiras Alganovas, buvęs KGB, vėliau Rusijos užsienio žvalgybos karininkas ne tik aktyviai veikė Lenkijoje, bet taip pat lankėsi ir Lietuvoje Ignalinos atominės elektrinės (AE) vadovybės kvietimu.
Tačiau pats Ignalinos AE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas “Savaitei” neigė pažįstantis Vladimirą Alganovą
“Savaitės” duomenimis, šis Rusijos pilietis pasinaudojo kvietimu ir į Vilnių atskrido 2002 metų gegužės 21 dieną.
Tą pačią dieną “Lietuvos energija” su Rusijos “Inter RAO JES” pasirašė sutartį - perleido rusams teisę spekuliuoti lietuviška elektra Lenkijoje, kitą dieną baltarusiai atsiuntė pranešimą, kad nebesispyrios ir praleis ją į Lenkiją.
“Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis dabar taip pat, kaip ir atominės elektrinės direktorius, ginasi pažįstąs V. Alganovą, nors šis yra “Lietuvos energijos” eksporto tarpininkės “Inter RAO JES” valdybos narys.
“Savaitės” duomenimis, “Inter RAO JES” kuria planus, kaip Kruonyje kaupti nepaklausią naktinę Smolensko, Kalinino atominių elektrą, o dieną parduoti ją kelis kartus brangiau.
Nors šiuo metu Kruonio jėgainės privatizuoti neketinama, rusai ne kartą "zondavo" tokias galimybes per pokalbius su premjeru Algirdu Brazausku.
RAO JES valdybos pirmininkas Andrejus Rapoportas yra minėjęs, kad Rusijos energetikai norėtų prisidėti prie elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos - tuomet iš Kruonio būtų galima į Vidurio Europą eksportuoti pigesnę nei Vakarų elektrinių energiją.
V. Alganovo veikla Lenkijoje
Lenkiją be perstojo krečia skandalai, susiję su Rusijos spec. tarnybų bandymais skverbtis į energetikos sektorių. Netyla vadinamasis "Orlengeitas" - speciali Lenkijos parlamento komisija ir šiuo metu tiria, kiek Rusijos šnipai turėjo įtakos papirkinėdami aukštus valdžios pareigūnus, kad šie privatizuojant antrąją pagal dydį naftos perdirbimo įmonę “Rafineria Gdanska” ir Lenkijos gigantę “Orlen” priimtų “LUKoil” palankius sprendimus.
Lenkijos specialiosios tarnybos nustatė, kad pernai vienas turingiausių lenkų verslininkų Janas Kulčikas ir rusų verslininkas Vladimiras Alganovas Vienoje aptarė ne tik būsimojo elektros tilto iš Lenkijos į Vokietija statybą; aiškėja, kad už palankius “LUKoil” sprendimus privatizuojant Lenkijos naftos bendroves, rusai lenkų politikams papirkti skyrė 5 milijonus dolerių, dovanojo brangius automobilius .
Kilus skandalui, Lenkijos vyriausybė pasiliko “Rafineria Gdanska” kontrolę, dėl “Orleno” dar nenuspręsta.
Iškilus aikštėn apie J. Kulčiko ir V. Alganovo pokalbį Vienoje, tuoj prisiminta daugybė kitų su šiuo rusu susijusių skandalų. Vienas jų kilo 1995 metais.
Tuomet Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa sukvietė skubų pasitarimą, kuriame pranešta, kad aukščiausiuose valdžios sluoksniuose veikia rusų šnipas, slapyvardžiu Olinas. Pateiktas jau minėto V. Alganovo ir lenkų saugumiečio pokalbio įrašas, kuriame rusas atvirauja sovietmečiu Lenkijoje užverbavęs agentą, slapyvardžiu Olinas
Lenkijos saugumas žinojo, kad nuo 1982 metų dešimtmetį Sovietų Sąjungos ambasados Varšuvoje pirmuoju sekretoriumi dirbęs V. Alganovas - kadrinis KGB, o vėliau - Rusijos užsienio žvalgybos karininkas. 1992 metais grįžo į Maskvą, paskirtas energetikos patarėju ir galėjo sukiotis tarp įvairių šalių energetikų. Netrukus žiniasklaida paskelbė, kad Olino slapyvardžiu galėjo dangstytis tuometinis premjeras Juzefas Oleksis. Prokuratūra pradėjo tyrimą ar premjeras dirba Rusijos žvalgybai. J. Oleksis atsistatydino.
Atsakomybės išvengė, Rusijai pranešus, kad KGB Varšuvos pakto valstybėse agentų esą neverbavo. V. Alganovas viešai prisipažino, kad jis - profesionalus žvalgas ir senas J. Oleksio ir jo šeimos bičiulis, esą V. Alganovas su lenkų politiku medžiodavę.
