Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikos docento Jono Šošo žodžiais, išvarža - nei liga, nei ne liga, tačiau jei jau atsirado, reikėtų kuo greičiau ja atsikratyti. Mat išvarža, pasak docento, yra tarsi bombos nešiojimasis kelnėse - bet kada gali įstrigti.
Išvarža, arba, liaudiškai tariant, trūkis, kyla, pasak docento, žinoma nuo neatmenamų laikų. Ji susidaro, kai vidaus organas ar jo dalis išvirsta į poodį arba įsiveržia į tarpraumeninį tarpą.
Anksčiau, pasak docento, išvarža būdavo apjuosiama specialiais diržais. Pastaraisiais dešimtmečiais efektyviausiu laikomas operacinis gydymas (kartais, kai ligonis kategoriškai atsisako operuotis, skiriami ortopediniai diržai).
Yra paskaičiuota, jog maždaug 3-4 procentai gyventojų turi išvaržas. Kai kurie ligoniai, ypač gyvenantieji kaime, ilgai neprisiruošia dėl išvaržos kreiptis į gydytoją - tiesiog prakenčia užeinantį skausmą, ir tiek. Išvaržos turėjimas, nekalbant jau apie galimas pavojingas komplikacijas, apsunkina gyvenimo kokybę: žmogus negali sunkiau kilnoti, stipriau nusikosėti, na, o trūkį turįs jaunikis, anot docento, tikrai neįstengtų jaunąją pernešti per 7 tiltus...
Jei išvarža įstringa, būtina skubi operacinė pagalba. Iki XVIII amžiaus žmonių mirtingumas dėl įstrigusios išvaržos siekė net apie 80 procentų (šiais laikais - apie 4 procentai).
Lietuvoje išvaržos kasmet įstringa maždaug 400-500 ligonių, kurie operuojami ekstra tvarka (nemokantiesiems mokesčių "Sodrai" dėl lėšų stygiaus planinės operacijos neatliekamos). Apskritai šalyje išvaržų operacijos yra laikomos pačiomis dažniausiomis - kasmet Lietuvos gydymo įstaigose išvaržų išoperuojama daugiau nei 9 000 ligonių.
Dažniausiai pasitaiko pilvo išvarža - vidinio pilvo ertmės slėgio neišlaikiusi pilvo siena prasiplečia ir vidaus organai išvirsta lauk (į poodį).
Pilvo siena susilpnėja, kai būna pažeisti jos raumenų nervai, kai susidaro randų. Vidinis pilvo ertmės slėgis padidėja, kai keliamas sunkus daiktas, smarkiai kosima ar čiaudima, sunkiai tuštinamasi ar šlapinamasi. Iš prigimties silpniausia pilvo sienos vieta yra ties kirkšniniu ir šlauniniu kanalu bei bambos žiedu, todėl šių rūšių išvaržų pasitaiko dažniausiai.
Išvarža, kaip juokavo docentas Jonas Šošas, daugiau "vyrų privilegija", mat trūkis kamuoja mažiausiai du kartus daugiau vyrų nei moterų. Na, o iš visų ligonių vyrų, turinčių išvaržas, 90 procentų sudaro kirkšnies išvaržos (šlaunies išvaržos apie 5 kartus dažniau pasitaiko moterims). Rečiau būna bambos išvaržos, susidarančios pagyvenusioms, nutukusioms, daug kartų gimdžiusioms moterims ar naujagimiams, kuriems blogai sugyja bamba. Beje, naujagimiams paprastai išvarža pašalinama ir be operacijos (specialiaisiais pleistrais).
Pasak docento, išvaržos dažniau susidaro ikimokyklinio amžiaus berniukams (dėl vykstančių fiziologinių procesų ar įgimtų defektų) ir vyresniems nei 60 metų asmenims (pradeda silpti, atrofuotis raumenys, silpsta jungiamasis audinys). Išvaržai susidaryti fizinis krūvis neturi didelės reikšmės - išvarža gali atsirasti tiek ūkininkui, tiek fizinio darbo niekada nedirbusiam mokslininkui.
Kartais susiformuoja pooperacinė išvarža - ji susidaro pooperacinio rando vietoje po tulžies latakų, blužnies, ginekologinės ar kitokios operacijos. Pooperacinių išvaržų gydymas sudėtingesnis.
Yra daugybė išvaržos išoperavimo būdų. Tačiau pasitaiko, kai toje pačioje vietoje susidarančias išvaržas prisieina operuoti keletą kartų. Kodėl išvarža atsinaujina, kol kas nėra tiksliai žinoma. Nustatyta, jog išvaržoms susidaryti įtakos turi paveldėjimas (docentui ne sykį teko operuoti išvaržą ligoniams, o po kurio laiko - ir jų sūnums).
Pilvo sienai sustiprinti gali būti naudojamos sintetinės medžiagos (plastika), tačiau, docento žodžiais, tai bet kuriuo atveju yra svetimkūnis, todėl išlieka dirginimo pavojus. Docentas Jonas Šošas - už išvaržų operacijas nenaudojant sintetinių medžiagų.
Taigi jei pilvo, šlaunų, kirkšnies srityje pajutote iškilimą, o apie šį iškilimą - tempimą ir skausmą (stipriau skauda, kai vaikštote ar dirbate fizinį darbą), nedelskite, kreipkitės į gydytoją. Mat geriausia išvaržą operuoti, kai ji ramybės būsenoje. Na, o jei prasidėjo ūmūs skausmai, nelaukite, kol praeis, nebandykite išvirtusių vidaus organų sukišti atgal - tučtuojau skubėkite į ligoninę. Mat išvaržai įstrigus išstumtas organas užsispaudžia ir negali sugrįžti į pilvo ertmę ir jei nebus atlikta skubi operacija, įstrigusi pilvo dalis greitai nekrozuos ir prakiurs, o dėl to kils peritonitas (pilvaplėvės uždegimas). Ši komplikacija gali būti mirtinai pavojinga.
Pasiteiravus apie išvaržos profilaktiką docentas Jonas Šošas paaiškino labai trumpai: vengti visko, kas kelia vidinį pilvo ertmės slėgį.
