Daugelyje skaitmeninių fotoaparatų, muzikos grotuvų, kišeninių kompiuterių informacija laikoma „Flash“ atminties kortelėse, kuriose telpa nuo 8 MB iki 1 GB duomenų. Jos stebėtinai nebrangios (dabartinės kainos Lietuvoje - nuo 1,1-1,5 Lt už vieną megabaitą. Toliau litais nurodomos vidutinės aptariamų produktų kainos mūsų rinkoje – red. pastaba). Esant tokioms kainoms „Flash“ atmintis sparčiai plinta ir netgi bando atsikąsti mažų kietųjų diskų rinkos pyrago.
Kadangi siūloma daugiau nei pustuzinis „Flash“ atminties kortelių rūšių (o kur dar USB atminties raktai ir maži kietieji diskai), rinktis tenka kruopščiai.
Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias „Flash“ atminties korteles ir jų technologijas, naudojimo būdus, ateities perspektyvas. Jeigu domitės fotografija, nešiojamąja garso įrašų ir failų perkėlimo įranga, veikiausiai norėsite supaprastinti savo techniką ir apsiriboti vienu ar dviem formatais, kad mainai tarp skirtingų įrenginių vyktų sklandžiai.
Kas yra „Flash“?
Atminties mikroschemos elemento (cell), paveikto elektros krūviu, būklė pakeičiama iš „0" į „1" arba iš „1" į „0". Kai tik dingsta elektros energija, įprastos atminties lustas iškart pamiršta, kur buvo „0", o kur - „1". Kas kita „Flash“ atmintis: atjungta nuo elektros energijos, ji išlaiko kiekvieno elemento būklę. Tiesa, yra du trūkumai. „Flash“ atminties kortelės kainuoja brangiau ir yra lėtesnės už tradicinius kietuosius diskus. „Flash“ atminties informacijos perdavimo sparta yra apie 1 MB/s. Naujos technologijos ir sąsajos ją gali padvigubinti arba patrigubinti, tačiau už šį patogumą teks primokėti. Bet kokiu atveju pats lėčiausias ir pigiausias DRAM lustas, naudojamas jūsų AK, yra gerokai spartesnis už sparčiausią iš visų „Flash“ atminties kortelių. Štai kodėl maži kietieji diskai neišnyksta.
„Flash“ atminties kortelių rinka atsirado praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje, pasirodžius skaitmeniniams fotoaparatams. Tuo metu pirmenybė vienareikšmiškai buvo teikiama „Sony Mavica" fotoaparatams, kurių nugarėlėje buvo lanksčiųjų diskelių įrenginys, o ne aparatams su originaliu (nestandartizuotu) nuosekliojo jungimo laidu. Tačiau fotoaparatams įveikus 1 megapikselio kartelę tapo aišku, jog be mažesnių didelio našumo išimamų atminties laikmenų jau neišsiversime.
„SmartMedia" (SM). Pirmąja standartizuota atminties kortele tapo „SmartMedia". Šios kortelės - ne ką storesnės už lošimo kortas, tačiau koziriai - ne SM rankose. Jos yra didžiausio ploto (2,7 kv. colių, palyginti su „Secure Digital" 1,2 coliais). Dėl savo lankstumo ši kortelė yra lengvai pažeidžiama. Be to, SM neturi valdiklio, kuris jūsų kompiuteriui suteiktų galimybę kortelę priimti kaip įprastą kietąjį diską, tad tenka primokėti už „PC Card“ adapterį (apie 90-100 Lt). Be to, kai kurie senesni įrenginiai neveikia su didesnės kaip 16 ar 32 MB talpos SM kortelėmis.„SmartMedia" projektinis talpos limitas yra 128 MB. „Fuji" ir „Olympus" kadaise buvo didžiausi SM šalininkai, tačiau dabar jau pereina prie nuosavo formato, vadinamo „xD-Picture Card". Veikiausiai jums neteks išvysti daug naujų įrenginių, kuriuose būtų naudojamos SM kortelės, jeigu juos apskritai išvysite.
„SmartMedia" kortelių matmenys: 1,8´1,5´0,06 colių, arba 4,57´3,81´0,15 cm (aukštis, plotis, storis). Didžiausia talpa - 128 MB.
„MultiMediaCard" (MMC). Kaip ir „SmartMedia", MMC yra vienas iš ankstyvųjų standartų. Ji atsparesnė pažeidimams, nes turi tvirtą plastikinį kiautą. Jos plotas ir kontaktų išdėstymas - toks pat, kaip vėliau pasirodžiusios modifikacijos - „Secure Digital" (SD) kortelės. MMC tinka SD įrenginiams, tačiau ne atvirkščiai (kadangi SD kortelės yra storesnės). SD muzikos grotuvai dažniausiai negali atkurti įrašų iš MMC, nes pirmiesiems reikalinga koduota muzika. Daugelis gamintojų jau atsikrato MMC įrenginių. Ištikimiausi MMC gerbėjai propaguoja RS MMC formatą, kuris iš esmės yra „miniSD" (žr. toliau), tik perpus plonesnis. Jo likimas neaiškus.
MMC matmenys: 1,2´0,9´0,05 colių, arba 3,05x2,29x0,13 cm. RS MMC matmenys: 0,7´0,9´0,05 colių, arba 1,78x2,29x0,13 cm. Didžiausia talpa šiuo metu - 128 MB. Numatoma talpa 4-ąjį 2004 m. ketvirtį: MMC - 256 MB, RS MMC - 512 MB.
„CompactFlash" (CF). CF - tai senstantis, tačiau toli gražu dar “nenurašytas” „Flash“ atminties čempionas. Tokiu įrenginių, kurie naudoja CF, skaičiumi negali pasigirti jokia kita atminties kortelė. CF ateitis veikiausiai yra profesionalų skaitmeniniai aparatai, kuriems reikalinga didžiulė atminties talpa. Šiuo metu jau siūlomos 4 GB CF kortelės. Be to, tokių vartotojų nebaugina jų dydis, siekiantis beveik pusę „PC Card“ kortelės. Paprastiems vartotojams skirtų ir pažangesnių fotoaparatų gamintojai, kuriems vadovauja „Kodak", ima naudoti vis daugiau mažesnių SD kortelių, tačiau persvara kol kas dar CF pusėje. Daugelis CF kortelių yra II tipo, kurio storis prilygsta „PC Card“.
„CompactFlash" kortelės matmenys: 1,4´ 1,7´0,2 colių, arba 3,56x4,32x0,51 cm. Didžiausia talpa šiuo metu - 4 GB. Numatoma talpa 4-ąjį 2004 m. ketvirtį - nuo 8 iki 16 GB.
„PC Card" atmintis. II tipo (standartinio storio) „PC Card“ kortelės, statomos į nešiojamojo kompiuterio PCMCIA lizdą, paplitusios tarp vartotojų, kuriems reikalinga didesnė talpa, nei gali suteikti CF kortelės. Tačiau “PC Card” niekada nebuvo naudojamos fotoaparatuose ar kompaktiškuose garso įrenginiuose. CF kortelėms ir USB raktams įgijus pakankamai talpos, nebėra didelio poreikio „PC Card“ kortelės tipo „Flash“ atminčiai, išskyrus specializuotą rinką. Didžiausia siūloma „PC Card“ atminties kortelių talpa yra 2 GB (kaina - nuo 1000 iki 2000 JAV dol.). Tačiau šią ribą jau pasiekė ir peržengė CF kortelės, kurių taikiklyje - 4 GB.
„PC Card" matmenys: 3,4´2,1´0,2 colių. Didžiausia talpa šiuo metu - 2 GB. Numatoma talpa 4-ąjį 2004 m. ketvirtį - 4 GB.
„Memory Stick" (MS). Tai „Sony" sukurtas ir dideliame šio gamintojo produkcijos asortimente taikomas „Flash“ formatas. Gaminius su „Memory Stick" siūlo ir keli kiti gamintojai. MS rinkai buvo pristatytos 1999 m., o šiuo metu jos užima apie ketvirtį „Flash“ atminties rinkos. Šio standarto prieglobstyje atsiradusioje formatų, vadinamų „Memory Stick“, gausoje neišvengiamai kilo painiava.Pirmiausia reikia paminėti „Memory Stick" formatą, kurio limitas - 128 MB. Jis turi du variantus - įprastą ir „OpenMG" („Magic Gate"), tik pastarasis tinka garso failams. Mažesnis variantas „Memory Stick Duo" šiuo metu naudojamas mobiliuosiuose telefonuose. Jį planuojama pritaikyti skaitmeniniams fotoaparatams ir muzikos grotuvams. „Memory Stick Duo" tik truputėlį mažesnis už SD kortelę.MS talpos apribojimus „Sony" bando įveikti su atskiromis „Memory Select" talpyklomis (banks). „Memory Select" suteikia galimybę persijungti iš vienos talpyklos į kitą. Tokią kortelę sudaro dvi 128 MB „Memory Stick“ laikmenos, kuriomis galima pakaičiui naudotis rankiniu būdu perjungiant jungiklį. Daugiau kaip 128 MB talpos vienalytę atmintį „Sony" siūlo „Memory Stick Pro" vartotojams, šio formato kortelių talpa šiuo metu siekia 1 GB. Tačiau šis formatas dažniausiai nesuderinamas su ankstesnėmis versijomis, nors fiziškai ir telpa į senesnių „Memory Stick“ įrenginių lizdus (visų rūšių „Memory Stick" veikia „Memory Stick Pro" lizde - arba tiesiogiai, arba per adapterį).Jeigu jūsų pasaulyje šviečia „Sony" saulė, tuomet patogumas užtikrintas: galite perkelti vaizdo įrašus ir nuotraukas iš „Sony DV“ skaitmeninės vaizdo kameros ir parodyti juos „Sony" televizoriuje arba nešiotis rankoje telpančiame „Sony Clié" įrenginyje.
„Memory Stick" (originalios, „Select" ir „Pro" versijų) matmenys: 2,0´0,8´0,1 colių, arba 5,08x2,03x0,25 cm. „Memory Stick Duo" matmenys: 1,2´0,8´0,06 colių, arba 3,05x2,03x0,15 cm. Didžiausia talpa: originali ir „Duo" versijos- 128 MB, „Select" - 256 MB, „Pro" - 1 GB. Numatoma talpa 4-ąjį 2004 m. ketvirtį: „Duo" - 512 MB, „Pro" - 2 GB.
„Secure Digital” (SD). „Secure Digital” – tai su didžiausiu įrenginių kiekiu suderinama kortelė, kurios laukia šviesiausia ateitis. Tačiau šios kortelės yra labai mažos, todėl jas lengva pamesti. Didžiausias trūkumas melomanams - tai, kad SD grotuvai, taip pat, kaip ir „Memory Stick” tipo, muziką galintys priimti tik iš kompiuterio, o konvertavimo procedūra bus nuobodi.Talpa SD nusileidžia tik CF. Iki 2005 m. pabaigos numatoma pasiekti 16 GB ribą. Nemažai nešiojamųjų kompiuterių turi papildomus SD lizdus. Siūloma ir mažesnė kortelė „miniSD”, kuri daugiausia naudojama mobiliuosiuose telefonuose, fotoaparatuose ir naujesniuose muzikos grotuvuose. Su adapteriu ši kortelė tinka visiems SD lizdams.
„Secure Digital” matmenys: 1,2´0,9´ 0,07 colių, arba 3.05x2,29x0,23 cm, „miniSD”: 0,8´0,8´0,05 colių, arba 2,03x2,03x0,13 cm. Didžiausia talpa - 512 MB; „miniSD” – 256 MB. Numatoma talpa 4-ąjį 2004 m. ketvirtį - 2 GB; „miniSD” – 512 MB.
„xD-Picture Card” (xD). Fotoaparatų gamintojai „Fuji” ir „Olympus” „apkūniausio” standarto - „SmartMedia” – atminties korteles keičia mažesnėmis “xD”. „xD-Picture Card” neturi valdiklio, tad jums teks primokėti už „PC Card“ adapterį. Kita vertus, šios kortelės užtikrina spartesnį informacijos nuskaitymą ir įrašymą. Vargu ar “xD” pranoks SD pardavimais ar prilygs joms arba „Memory Stick” suderinamų skirtingų įrenginių gausa. Tačiau „Olympus” yra vienas iš pagrindinių veikėjų skaitmeninės fotografijos srityje. Tad jeigu domitės skaitmenine fotografija, “xD” turi tik vieną trūkumą –mažesnę už CF ar SD talpą.
„xD-Picture Card” matmenys: 1,0´0,8´0,06 colių, arba 2,54x2,03x0,15 cm. Didžiausia talpa - 512 MB. Numatoma talpa 4-ąjį 2004 m. ketvirtį - 1 GB.
Alternatyvioji atmintis
Kartais, kai jums prireikia duomenų laikmenos, paaiškėja, jog tai nebūtinai turi būti „Flash“ atminties kortelė. Štai keletas kitų variantų.
USB atminties raktai. Labiausiai tikėtinas lanksčiojo diskelio pakaitalas yra ne įrašomųjų CD įrenginys (CD-RW), o USB atminties raktas. Šiuose įrenginiuose telpa nuo 8 iki 512 MB duomenų, kaina – nuo 1,2 iki 1,4 Lt už 1 MB. Tai priimtiniausias būdas parsinešti darbą namo ar į kišenę įsidėti „PowerPoint” pristatymą. Kai kurie USB raktai turi operacinės sistemos įkrovimo galimybę (vertinga ypatybė IT specialistams), jeigu AK leidžia tai padaryti. USB raktai 2-4 GB talpą turėtų pasiekti iki 2004 m. pabaigos.
Miniatiūriniai kietieji diskai. 1 GB talpos „IBM Microdrive” kietasis diskas yra tokio paties dydžio, kaip ir CF kortelė. Profesionalų fotografijos rinkoje jis sukėlė tikrą perversmą. „IBM Microdrive” galima naudoti daugelyje fotoaparatų, turinčių CF lizdą (kaina – apie 750 Lt). Šis kietasis diskas spartesnis už „Flash“ atmintį, bet jautresnis smūgiams ir suvartoja daugiau elektros energijos. Tikimasi, kad „Hitachi”, įsigijusi šią technologiją iš IBM, išleis 4 GB talpos versiją. Kadangi su „Microdrive“ pateikiamas atitinkamas „PC Card“ adapteris, įsigysite 1 GB talpos sparčią išimamą laikmeną nešiojamajam kompiuteriui. Už maždaug tokią pačią kainą galima nusipirkti ir išimamą „PC Card” kietąjį diską (ne „Flash“ tipo atminties), kurio talpa bus 5 („Toshiba”) arba 2 GB („Hitachi”). Paprastai šie įrenginiai reikalingi keliautojams, kuriems tenka daryti dideles atsargines kopijas.
Skaitmeninių fotoaparatų „iškrovimo” įrenginiai. Jeigu keliaudami užpildėte savo fotoaparato atminties kortelę, jos turinį paprasčiausia perrašyti į nešiojamąjį kompiuterį. Jei tokios galimybės neturite, „Flash“ atminties kortelių turinį galite perrašyti į specialų nešiojamąjį kietąjį diską, tik jie brangoki. Kai kurie jų kainuoja dvigubai daugiau nei daugialypės terpės grotuvai, pavyzdžiui, „Archos AV320” (570 JAV dol., www.archos.com) arba „SmartDisk FlashTrax” (500 JAV dol., www.smartdisk.com).
Jeigu keliaujant jums pristinga atminties, kreipkitės į kopijavimo paslaugų teikėjus, fotolaboratoriją ar nedidelę kompiuterijos parduotuvę, kurios dažniausiai turi galimybę atminties kortelės turinį perkelti į įrašomąjį CD. Net jeigu tokia paslauga nereklamuojama, dažniausiai ji teikiama. Normali kaina būtų apie 30 Lt. Prieš ištuštinant atminties kortelę būtinai paprašykite, kad jums leistų peržiūrėti CD, ir įsitikinkite, ar jame atsidūrė visos nuotraukos.
Atsižvelgiant į mūsų sukauptą patirtį atminties kortelių srityje ir tai, ką gamintojai atskleidė apie ateitį privačiuose pokalbiuose, esame įsitikinę, jog pasirinkimas gana aiškus. „Memory Stick” ir „Secure Digital” kortelių (drauge su mažaisiais giminaičiais) laukia ilgiausia ir turtingiausia ateitis. „CompactFlash” šiuo metu laikosi tvirtai, tačiau ateityje ne „Sony” įrangoje veikiausiai įsitvirtins SD.
„Flash“ kortelių pirkimo ir naudojimo patarimai
- Paprasčiausias būdas perkelti informaciją iš nešiojamojo įrenginio į AK - „Flash“ atminties kortelę įdėti į kompiuterį. USB kortelių nuskaitymo įrenginys, priimantis visų pagrindinių formatų laikmenas, kainuoja mažiau nei 130 Lt. Daugelis naujų nešiojamųjų kompiuterių turi korpuse integruotus atminties kortelių lizdus. Visiems „Sony” modeliams tinka „Memory Stick” laikmenos, daugelis „Toshiba” nešiojamųjų priima SD korteles. Tačiau tai, kad įrenginys turi „Memory Stick” arba SD nuskaitymo lizdus, dar nereiškia, kad jis į kortelę gali įrašyti nuo kopijavimo apsaugotus muzikinius failus. Pirmiausia patikrinkite konkretaus įrenginio specifikaciją.
- SD kortelės yra mažos, tad jas lengva pamesti. Verta investuoti į mažą kortelėms dėti skirtą piniginę ar tiesiog antistatinio plastiko lakštą su kišenėlėmis.
- Jeigu perkate televizorių arba DVD grotuvą, rinkitės modelį su „Flash“ atminties kortelių nuskaitymo lizdu: „PC Card” (universaliausias), SD arba „Memory Stick”.
- Kai kurie skaitmeniniai fotoaparatai (ypač „Kodak” modeliai) turi vidinę nuo 8 iki 32 MB atmintį, tad net ir pamiršus atminties kortelę vis dar galima padaryti keletą nuotraukų.
- Pirkdami atminties korteles išlošite rinkdamiesi talpą, kuri vienu ar dviem lygiais yra mažesnė už tos laikmenos didžiausiąją talpą: pavyzdžiui, 128 MB USB raktą arba nuo 256 iki 512 MB CF kortelę.
- Daugelį, tačiau ne visus USB raktus dabartiniai PC tipo staliniai, „Mac” ir nešiojamieji kompiuteriai priima kaip mažus kietuosius diskus. Tik nedaugeliui USB raktų tenka papildomai įdiegti tvarkykles - tokiu atveju juos ne visada galima naudoti informacijai perkelti.
- USB raktai storėja (platėja), tad sutalpinti kelis USB įrenginius vieną šalia kito gali būti sudėtinga. Išeitis - trumpas USB ilginamasis laidas (11-20 Lt). Jau šiemet visi AK turės didesnius tarpus tarp USB lizdų.
- Jeigu įsigydami naujus įrenginius renkatės SD, tačiau turite seną fotoaparatą su CF, galite įsigyti CF adapterį, kurio viduje tilps SD kortelė. Vienas iš pavyzdžių - „Minolta SD-CF1“ (210 Lt). Jis yra pakankamai mažas, kad fotoaparate būtų galima uždaryti kortelės skyrelio dureles. Kartais šalia SD kortelėje laikomų apsaugotų garso įrašų nebegalima išsaugoti nuotraukų. CF ir „Memory Stick” neturi šio apribojimo.
- Naujos didelės talpos atminties kortelės informaciją paprastai nuskaito ir įrašo sparčiau už senąsias. Naudojant USB tipo kortelių nuskaitymo įrenginius sparčiausios kortelės laisviausiai „jausis“ su USB 2.0 sąsaja. Kitu atveju sparčiausią informacijos perdavimą galima užtikrinti naudojant „PC Card” arba vidinį lizdus.
- Brangiausios CF kortelės žymimos kaip didelės spartos (2x, 4x ir didesnės, palyginti su standartine 150 KB/s sparta), naudingos aukštos klasės fotoaparatams, kurie sukuria didelį atvaizdą (paprastai 4 megapikselių ar didesnį). Buitiniams fotoaparatams didesnė sparta nereikalinga.
- Gerai pagalvokite prieš pirkdami muzikos grotuvą su integruota atmintimi (ir be atminties lizdo) – nebent jis būtų labai pigus. Jau šiandien 128 MB yra mažokai, o po 18 mėnesių tai bus visiškas nulis. Kai kuriuose vidutinės ir aukštos klasės įrenginiuose naudojama ne „Flash“ atmintis, o nebrangūs kietieji diskai (nuo 1 iki 2 GB talpos). Tad netrukus 10 GB muzikos dėžutė nekainuos ir 700 Lt.
