Filmas “Baskų realybė. Kamuoliukas prieš sieną” žiūrovą pasitinka skelbimais bei plakatais, informuojančiais, kad esate ne Ispanijoje ir ne Prancūzijoje. Jūs - baskų krašte. “Kas tie baskai? Gal ispanai, o gal prancūzai?.. - svarsto balsas už kadro - Nežinau, kas yra baskai, žinau tik kuo jie nėra”.
Šį svarstymą ispanų režisierius Julio Medemas rutulioja visoje 115 minučių trukmės juostoje. Pasitelkdamas vaizdingus neapsakomo grožio Baskų provincijos vaizdus, ištraukas iš senų filmų, archyvinę medžiagą, remdamasis daugiau nei 70 žurnalistų, mokslininkų, tyrinėtojų, muzikantų, rašytojų, dailininkų, politikų, net buvusių teroristų ir nukentėjusiųjų nuo teroristų pasakojimais, Medemas filme pasakoja baskų tautos istoriją, kultūrą, papročius bei politiką.
Jau daugelį metų baskams siekiant nepriklausomybės nuo Ispanijos, vyksta kova, kurią palaiko vietos politikai, taip pat baskų separatistų teroristinė organizacija ETA.
Tačiau ar verta dėl laisvės kovoti tokiais būdais? Žiūrovas tikrai nelieka abejingas nukentėjusiųjų žmonių pasakojimams, dokumentinei medžiagai: matome sprogstančias bombas civilių piliečių mašinose, sužalotus kūnus, ant rankų su kūdikiais likusias našles...
Filme metaforiškai nacionaliniu baskų žaidimu perteikiama baskų tautos kova su Ispanijos valdžia: kamuoliukas atmušinėjamas į sieną ir laukiama varžovo atsako. Nuolatinis bumbsėjimas neatsitiktinai primena šūvių garsus.
Šį filmą matęs žiūrovas neliks abejingas baskų krašto problemai. Tačiau vargu ar daugelis ištvers kone dviejų valandų trukmės “kalbą”. Juk žiniose rodomi reportažai ne veltui trunka ne ilgiau kaip 3 minutes - ilgiau dėmesį žiūrovui išlaikyti psichologiškai nelengva.
“Baskų realybė. Kamuoliukas prieš sieną” - tarsi nesibaigiantis reportažas, kurį sutrumpinus kad ir pusiau, juostos vertė nesumenkėtų, priešingai - filmas įgytų dinamiškumo ir labiau prikaustytų žiūrovą prie kėdės. O dabar žiūrovą filmas ima kankinti savo trukme ir monotoniškumu.
