Širdį sugniaužė baimė. Ledinė, į paniką varanti baimė, apėmė begalinis noras pašokti ir bėgti kur akys veda. Mielai būtų atsidūręs toli toli nuo šios vietos, nuo tų tarškančių geležinių baidyklių, kurios, rodos, bet kurią akimirką galėjo pasisukti ir sutrinti į gabalus saujelę Lietuvos kareivėlių su jų Oerlikonu1 ir 2 senais vokiškais Maksimais2. Tačiau kažkur iš gelmių pakilo pykčio ir neapykantos banga, gėdos jausmas, gėdos dėl apėmusios baimės, dėl sekundei apėmusio silpnumo.
Staiga iš po pirmo tanko šovė ugnies ir žemių stulpas, tuoj pat atsirito ir garsas, galutinai išvadavęs kažkur viduje kietai suspaustą spyruoklę. Pyktis nušlavė baimės likučius, privertė tvirtai suspausti kumščius ir netrukus kietai sučiauptos išspjovė: „Ugnis“. Oerlikonas kostelėjo trumpa serija, galinis rusų T-263 šoktelėjo, atsidarė liukas bokštelio viršuje ir tuoj pat iš vidaus išvirto juodi dūmai. Automatinio pabūklo vamzdis trumpai pasisuko ir vėl kostelėjo ugnimi. Sekantį T-26 iš karto apgaubė ugnies kamuolys, staigiai iššokęs iš variklio skyriaus, pro atplėštą liuką išvirto dvi juodos figūros, kurias tuoj pat tarsi dalgiu nupjovė Bendoriaus Maksimo serija. Oerlikonas vėl pasisuko ir iššovė į trečią tanką, besisukantį, tačiau nerandantį nei iš kur šaudo, nei kur dėtis, nepataikė, iššovė dar, ir dar, vėl liepsna, vėl viena besiraitanti figūra, kuri nuslydo bokštelio bortu ir išnyko už tanko korpuso. 20 mm šveicariški šarvamušiai sviediniai skrodė sovietinius tankus kaip konservų dėžutes, beveik nepalikdami ekipažui šansų išsigelbėti. Ačiū Dievui, neprireikė nei granatų, nei bonkų su žibalu. Priekyje, ten, kur slėpėsi gilyn į mišką nusiraitęs keliukas, supoškėjo šūviai ir keletą kartų driokstelėjo. Tuoj pasigirdo ūžiantis variklis, iš pradžių zyziantis kaip uodas, netrukus virtęs aiškiu motociklo burzgimu. Iš miško iššoko motociklas su priekaba, lenkiškas „Sokol 1000“, graži ir galinga mašina. Motociklo vairuotojas lėkė įsikirtęs į vairą kaip artojas į arklą, pusiau stačias, tarytum nuo to būtų priklausęs jo gyvybės ar mirties klausimas. Tačiau nuo jo niekas nebepriklausė. Ir tą aiškiai rodė jo akys, jo ir vežimėlyje sėdinčio rusų karininko. Degantys tankai buvo aiškus ženklas, kas jų. Vėl prabilo Bendoriaus kulkosvaidis, nedarniai pliaukštelėjo šūviai iš keleto šautuvų ir motociklas su kulkų suvarpytais rusais atsidūrė griovyje. Komanda „Pirmyn“ ir penkios figūros iššoko iš krūmų, sparčiai apibėgo pamuštus tankus, už paskutiniojo pokštelėjo du šūviai. Penketukas sparčia ristele grįžo atgal ir visi vėl pasislėpė krūmuose. Kubilius ištiesė rusų karininko planšetę ir diržą su dėklu, Lietuvninkas apžiūrinėjo lengvąjį kulkosvaidį su „lėkšte“ vietoj akiai įprastos apkabos, bet pas sovietus viskas ne kaip pas žmones. Zenonas pavartė nematytą pistoletą, su žvaigždėm ant rankenos, grąžino jį atgal Kubiliui. Oerlikonas jau buvo prikabintas, nuo kalvelės kitoje pusėje skubėjo likę du skyriai su antru Maksimu. Trumpa komanda, ir lietuvių karių būrys sparčiai paliko kautynių lauką, skubėdamas prisijungti prie savo kuopos.
Vieta buvo ideali pasalai surengti. Prieš pat mišką pionieriai, priskirti iš pulko inžinerinio būrio, pakasė fugasą. Dešinėje kelio pusėje žliugsinti bala neleis praeiti net tankams, kairėje krūmuose skubiai įkasė Oerlikoną ir sunkųjį kulkosvaidį, čia įsitvirtino ir pirmas skyrius. Iš dešinės pabūklo pozicijas dengė kalva ir alksnynas. Ant priešais ir šiek tiek kiek dešiniau esančios kalvelės išsidėstė du skyriai su sunkiuoju kulkosvaidžiu. Nepasiekiami tankams, jie turėjo neprileisti priešo pėstininkų prie pabūklo pozicijos. Tiesa, tektų trauktis atskirai ir yra pavojus, kad priešas įsikabins, neleis atsipalaiduoti ir teks bėgti viską pametus iki šalimais esančio miško. Bet sovietų neturėtų būti daug, tikrai ne daugiau kaip kuopa, taigi rizika visai pamatuota.
Rusų ilgai laukti nereikėjo. Pirmi pasirodė du motociklai ir šarvuotis, stabtelėjo, pasidairė, pasitarė ir pradingo miške, netrukus atbarškėjo ir keturi tankai. Penktasis, laimingasis, purptelėjo ir užgeso už pusantro kilometro nuo pasalos pamiškėje, ir jo įgula, dabar drebinanti kinkas, vėliau pasidžiaugs šiandien išsaugojusi sveiką kailį.
Giliau miške motociklus ir šarvuotį pasitiko visa kuopa, nepaisant to, vos išgirdę už nugaros Oerlikoną, du rusai su antru motociklu spėjo apsisukti vietoje, paliko kelių kulkų kliudytą seržantą, sėdėjusį už vairuotojo nugaros ir nurūko atgal. Šarvuotis degė su visa įgula, pirmu motociklu važiavę sovietai gulėjo suvarpyti kaip rėčiai. Kapitonas raukėsi, bet neturėjo ant ko pykti: pirmas mūšis baigėsi net nesvajotai gerai. Visi sveiki, keturi tankai ir šarvuotas automobilis sunaikinti jau pirmam susidūrime. Gaila tik, kad „liežuvio“ nepaėmė, bet mūšio įkarštyje ne tas rūpėjo. Baisu buvo, kad neatsigręžtų atgal kareivėliai, neišsibėgiotų namolio, visgi pirmas mūšis, kovos krikštas taip sakant. Nors nusišauk paskui iš gėdos. O Zenonas šaunuolis. Keturi tankai! Gerai, kad pėstininkų nebuvo, o tai gulėtų dabar prie Oerlikono sudraskytas, juk nesitrauktų rupūžė, nė už ką nesitrauktų patranką palikęs. Bus dar Zenonas generolu, oi bus, - šiltai žvilgtelėjo į savo leitenantą Baltrušis, jei tik galvos nepadės, kol vokietys ateis. O vokietys ateis. Va, kaip lenkam į kailį davė, tuoj sudarys taiką su prancūzais ir anglais ir įkrės Ivanui. Gal net visi trys kartu įkrės. Neveltui juk apkasuose sėdi, pult nepuola, alų-vyną maukia, o mums bolševikus-komunistus vieniems laikyti reikia. Ir dar buvo durnių, kurie siūlė nesipriešint! Prisiminė, oi kaip gerai prisiminė kapitonas Baltrušis tą devynioliktų gegužę, kai bolševikai tėvą už tvarto tempė. Gerai, kad tas barzdočius kardu kaip pagaliu į galvą spriegė, matai, husaras vyžotas atsirado. Su kirviu būtų tik uch, kaip per pliauską, ir suvisam patiesęs. O taip tik kraujo bala ir baimės pilnos kelnės.
Ne, nėra ko gero iš Ivano laukti. Čia tau ne prie caro. Šitie iškart visą kraują išgers, viską susigrobs, sulaužys. Raudonas – tai kaip pats šėtonas...
Ištrauka iš knygos "Aušros kariai"
-------------------------------------------------
1. Oerlikonas - šveicariškas 20 mm automatinis pabūklas, skirtas šaudyti į žemės ir oro taikinius. Nuo 1935 metų Lietuvos kariuomenėje buvo 151 vnt.
2. Maksimas - 7,92 mm vokiškas I pasaulinio karo laikų sunkusis kulkosvaidis Maxim MG.08. Lietuvos kariuomenėje - apie 900 vnt..
3. T-26 - sovietinis lengvasis tankas, angliško Vickers 6 tonų lengvojo tanko versija. Gamintas 1933-1939 metais.
Susiję straipsniai:
