Dar pavasarį Vilniaus meras Artūras Zuokas ir tuometinis Kauno meras Erikas Tamašauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir iškilmingai deklaravo dviejų didžiausių šalies miestų jungimąsi į dipolį. Vėliau buvo žengtas antras žingsnis šio urbanistinio darinio linkme - Kauno savivaldybėje pristatytas dipolio Vilnius - Kaunas plėtros pasiūlymų projektas. Tačiau koks tas dipolis bus realiai?
Oficialusis optimizmas
Pranešimuose tvirtinta, kad tik Vilniaus ir Kauno urbanistinis junginys pajėgus sėkmingai konkuruoti su kaimyninių šalių “Euro City” rango miestais Ryga, Minsku, Varšuva. Pasak prof. J. Vanago, sujungus Vilniaus ir Kauno potencialus, Lietuva turėtų milijoninį miestą su didžiulėmis įvairiopos plėtros galimybėmis ir išsiveržtų iš kaimyninių sostinių įtakos zonų. Metropolio Vilnius - Kaunas pristatyme buvo akcentuojama miestų bendradarbiavimo nauda, aptarti artimiausi jo uždaviniai - transporto sistemos modernizavimas bei vystymas, verslo skatinimas, turizmo plėtra. A. Zuokas įsitikinęs, kad apie 1,6 mln. gyventojų metropolis ne tik būtų pajėgus priimti besiglobalizuojančio pasaulio iššūkį, bet ir skatintų spartesnę visos Lietuvos urbanistinę raidą.
Bendros Vilniaus ir Kauno strategijos kūrimui pritarė abiejų miestų valdžia, taip pat nutarta su metropolio projektu supažindinti visuomenę ir įsteigti bendrą strateginio plano priežiūros komitetą. Vilniaus meras A. Zuokas netgi pakvietė Kauną kitų metų kovo mėnesį kartu prisistatyti investicijų parodoje Nicoje (Prancūzija).
Kalbos ir gyvenimas
Ir nors salėje dipolio oponentų nesimatė, jų rastume gana daug tiek Vilniaus, tiek Kauno (ypač) gatvėse. Visų pirma todėl, kad ši idėja, atgimusi it feniksas iš aštuntojo dešimtmečio urbanistinių juodraščių, ligi šiol taip ir neišrutuliota, plačiau nepanagrinėta nuo to laiko gerokai pakitusiais šiuolaikiniais aspektais. Beje, kol kas visai nematyti ir kokių nors Vilniaus ir Kauno urbanistinio suartėjimo tendencijų. Vilniaus plėtra šiuo metu aktyviausia Ukmergės kryptimi, o miesto urbanistai nėra nieko pareiškę apie kokius nors numatomus pokyčius į Kauno pusę. Tarp miestų, neskaitant gana dekoratyvios “dipolininkų” komisijos, apskritai nekoordinuojami ir nederinami jokie miestų vystymo procesai. Geriausia iliustracija - Ozo arena, kuri kaip grybas po gerai “lobuoto” lietaus išdygo (kol kas projekte) sostinės centre. Kelintus metus besikuičiantis po naujosios sporto halės eskizus Kaunas ne tik negavo finansavimo iš Vyriausybės, bet ir buvo jos bei kito dipolio galo išduotas.
Apskritai reikėtų pripažinti, kad kol kas jokio natūralaus Vilniaus ir Kauno potencialų sujungimo proceso nėra arba jis paprasta akimi dar neįžiūrimas.
Dipolis turi du galus
Kol kas daugiausiai kalbama apie greito važiavimo iš Kauno į Vilnių (o ne atvirkščiai!) malonumus, lyg tai būtų dipolio esmė. Sukūrus dipolį, lakstymas dėl kiekvienos smulkmenos į Vilnių apskritai atpuls. Kalbos apie greitaeigio transporto koridorių, kuris yra itin brangus ir pirmajame etape nebūtinas, panašesnės į nuviliojimo šalin manevrą nei į konstruktyvų problemos sprendinį. Juk dipolio esmė - tolygus teritorijos išvystymas visame urbanizuotame ruože tarp taško A ir taško B. Tada kodėl neparengtas urbanizuoto ruožo išvystymo projektas (įskaitant žemės mokesčių ir kitas lengvatas), kuris skatintų kurti gyvenamuosius, pramonės ir infrastruktūros rajonus būtent čia? Kodėl neruošiamas administracinių įstaigų decentralizavimo projektas, kuris tolygiau paskleistų valdžios institucijų išdėstymą dipolyje. Gal Kaune įsikurs Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos, o gal Valstybinė ligonių kasa ar bent Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba arba Žuvininkystės departamentas? Ne. Visa valdžia liks Vilniuje. Visi bankai liks Vilniuje. Visa kultūra telksis Vilniuje. Visas verslas suksis Vilniuje, nes čia yra valdžia (centralizuotose, neturinčiose savivaldos valstybėse tai itin svarbu) ir pinigai.Ką iš dipolio laimėtų Kaunas (Žiežmariai, Vievis, Rumšiškės)? Gal miestui donorui numatyta kokia nors speciali akceleravimo programa ar misija? Tylu.
Liūdniausia, kad tikro dipolio kurti, atrodo, net nežadama. Užteks popierinio. Jame kauniečiai galės atlikti kuklų patrankų mėsos vaidmenį statistinėse “dipolio potencialų” suvestinėse, skirtose investiciniams sostinės europrojektams “prasukti”. Nors tiek.
Antra vertus, gaila. Dipolis - geras dalykas. Tą puikiai iliustruoja daugybė pavyzdžių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose. Tačiau lietuviško dipolio bėda ta, kad vienas urbanizuoto ruožo galas yra pirmas, o kitas, atsiprašant, - antras.
www.akiraciai.lt
