Vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį (01.21) pradėjo nagrinėti dėl vizų skandalo atleistų diplomatų skundus dėl jiems nepalankių žemesnės instancijos teismo sprendimų, kuriais pretenzijos Užsienio reikalų ministerijai pripažintos nepagrįstomis.
Buvusio generalinio konsulo Sankt Peterburge Gintaro Ronkaičio ir buvusio Lietuvos ambasados Baltarusijoje antrojo sekretoriaus Ričardo Ramoškos skundus teismas išnagrinėjo iš esmės ir savo galutinius sprendimus skelbs vasario 2 dieną.
Buvusio vicekonsulo Sankt Peterburge Daraus Ryliškio prašymu teismas nutarė liudytojais apklausti Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Darių Jurgelevičių bei Evaldą Ignatavičių, todėl bylos nagrinėjimas atidėtas iki vasario vidurio.
Atleistieji diplomatai ginčija praėjusių metų spalio 30 dieną paskelbtus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, kurie esą buvo priimti neįvertinus visų svarbių aplinkybių ir pažeidžiant jų teises į gynybą. Buvę pareigūnai įrodinėja, kad "urmu" atleisdamas iš karto septynis diplomatus, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis praėjusių metų liepos 24 dieną vartojo despotišką psichologinį spaudimą ir net girdėti nenorėjo jų pasiaiškinimų, kad jokių korupcinių ryšių bei neteisėtų pajamų jie neturėjo.
Todėl aukštesnės instancijos teismo buvę diplomatai prašo panaikinti ministro A. Valionio įsakymus, grąžinti į buvusias pareigas ir išmokėti kompensacijas už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Kaip teismui pasakojo G. Ronkaitis, liepos 24 dieną ministro kabinete skambant Valstybės saugumo departamento pareigūno įjungtam jo telefoninio pokalbio garso įrašui, A. Valionis "pakeltu balsu" grasino, kad už tokius dalykus "galbūt teks truputį pasėdėti kaliūzėje".
"Jis pasakė, kad kas bebūtų, ministerijoje aš nebedirbu, ir liepė rašyti pareiškimą. Ponas A. Valionis grasino, kad jei bent vienas iš septynių diplomatų neatsistatydins savo noru, tą pačią dieną ministerijoje bus surengta spaudos konferencija, o mes visi būsime išvesti su antrankiais", - kalbėjo G. Ronkaitis.
Dėl tokio ministro elgesio buvęs pareigūnas teigė patyręs šoką ir pasijutęs kaip gavęs per galvą basliu. "Pasijutau sužlugdytas. Pajutau, kad visas gyvenimas griūna aukštyn kojomis", - emocionaliai dėstė G. Ronkaitis, prieš tai pabrėžęs, kad savo pozicijos neturėjo galimybės išsakyti žemesnės instancijos teisme. Mat šis teismas pareiškėjui nedalyvaujant surengė keletą posėdžių tomis dienomis, kai G. Ronkaitis buvo gydomas Vilniaus psichikos sveikatos centre. Teismas rėmėsi medikų pažyma, kad G. Ronkaitis dėl savo sveikatos būklės galėtų dalyvauti posėdžiuose.
G. Ronkaičio advokatė Svetlana Pronina teismui aiškino, kad į minėtą gydymo įstaigą jos atstovaujamasis pateko neištvėręs neteisėto elgesio Vilniaus apygardos teisme. Jos žodžiais, 2003 metų spalio 17 dieną G. Ronkaitis minėtame teisme pralaukė 3 valandas, bet, taip ir negavęs leidimo nusikopijuoti net tą bylos medžiagą, kurią galima kopijuoti, atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.
Vyriausiasis administracinis teismas patenkino G. Ronkaičio prašymą ir prijungė prie bylos minėtos gydymo įstaigos medikų pažymą.
Apie atstovaujamojo patirtą psichologinę įtampą bei stresą nemažai kalbėjo ir R. Ramoškos advokatas Juozas Gaudutis, kurio žodžiais "bet kuris žmogus R. Ramoškos vietoje būtų pasielgę taip pat" - t. y., parašęs atsistatydinimo pareiškimą net ir nebūdamas prasižengęs. Žemesnės instancijos teisme J. Gaudutis buvo užsiminęs apie galimybę skirti R. Ramoškai psichologinę ekspertizę, tačiau motyvuoto prašymo teismui nepateikė.
J. Gaudučio vertinimu, apygardos teismo kolegija buvo šališka, paveikta politikų pasisakymų ir spaudos, todėl negalėjusi priimti objektyvaus sprendimo. Advokatas teigė, kad kolegija pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nes surengė uždarą teismo posėdį nesant byloje slaptų dokumentų, o vėliau dar išėjo į atskirą pasitarimų kambarį klausytis slaptų įrašų.
"Mes nežinojome, nuo ko gintis. Taip buvo pažeista teisė į gynybą, kurią užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija", - sakė J. Gaudutis.
Tačiau Užsienio reikalų ministerijai atstovaujantis advokatas Virgilijus Kaupas visų atleistųjų diplomatų skundus prašė atmesti, pabrėždamas, kad juose daug emocijų, bet mažai argumentų.
"Kalbas apie politinį susidorojimą vertinu kaip tikslą menkinti Užsienio reikalų ministeriją ir ministrą, nes jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nėra", - sakė V. Kaupas.
V. Kaupo teigimu, buvę pareigūnai atsistatydinimo pareiškimus parašė laisva valia, suvokdami atsakomybę už savo veiksmus.
URM atstovaujantis teisininkas taip pat siūlė atmesti visų trijų buvusių pareigūnų pareikštus prašymus stabdyti skundų nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų nuostatų, kurios neleidžia teismui apskųsti Valstybės paslapčių koordinavimo komisijos nutarimų. Dėl šių nuostatų šių metų sausio 16 dienos nutartimi į Konstitucinį Teismą jau kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs D. Ryliškio ir bei R. Ramoškos skundus dėl Valstybės paslapčių koordinavimo komisijos sprendimų atimti teisę dirbti su valstybės paslaptimis.
"Ginčijamos įstatymų nuostatos nesusijusios su skundais dėl atleidimo iš pareigų",- teigė V. Kaupas.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad minėti prašymai bus svarstomi tik išnagrinėjus bylas iš esmė ir įvertinus visus įrodymus.
Ketvirtadienį Vyriausiajame administraciniame teisme ne žodine tvarka dar bus nagrinėjami buvusio Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus Gedimino Šiaudvyčio ir buvusio Lietuvos ambasados Baltarusijoje patarėjo Lino Valentukevičiaus atskirieji skundai dėl procesinių Vilniaus apygardos teismo nutarčių.
Vėliau teismas nuspręs, kada nagrinėti G. Šiaudvyčio skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo jo atleidimas iš pareigų pripažintas teisėtu. L. Valentukevičius apeliacinio skundo dėl analogiško sprendimo aukštesniam teismui nėra pateikęs.
ELTA
