Rusija skiria didesnį dėmesį nebe naftos gavybos didinimui, o eksporto infrastruktūros kūrimui. Tačiau ekonomistai nurodo, kad šaliai būtina investuoti į kitus ekonomikos sektorius, siekiant užsitikrinti visavertį augimą, nepriklausantį nuo aukštų naftos kainų.
"Nafta ir gamtinės dujos buvo lyg garvežys, ištempęs Rusiją iš sunkios padėties, tačiau ateityje svarbiausią vaidmenį turėtų atlikti vidaus paklausa", - sakė finansų maklerio įmonės "Aton" analitikas Stevenas Dashevsky (Stivenas Daševskis).
Rusijos naftos gavybos apimtys kyla jau 10 metus iš eilės. Dar 10 procentų, palyginti su dabartiniu apie 8 milijonų barelių per dieną lygiu, naftos gavyba turėtų ūgtelėti ir 2003-iaisiais.
Rusai yra minėję ateityje galintys pralenkti dabar pasaulyje daugiausiai naftos išgaunančią Saudo Arabiją. Rusija siekia kaip įmanoma labiau padidinti naftos eksportą, kuris patenkintų vietinių naftos bendrovių poreikius bei padėtų išmokėti užsienio skolą, kol naftos kainos tebėra aukštos.
Svarbiausias iššūkis yra rasti milijardus JAV dolerių, reikalingus nutiesti naftotiekius į Vakarų šalis ir tuo pačiu metu įgyvendinti ilgalaikį savo ekonomikos tikslą - atsikratyti priklausomybės nuo naftos kainų, skatinant augimą ir investicijas į kitus sektorius.
"Pastarųjų poros metų tikslas buvo sumažinti priklausomybę nuo naftos kainų, - aiškino "Alfa-Bank" vyriausiasis strategas Chrisas Weaferis (Krisas Vyferis). - Kitus porą metų teks kurti palankias sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms".
Norint padidinti naftos eksporto apimtis, Rusijai būtina daug investuoti į naftotiekius ir kitą infrastruktūrą.
Pirma, Rusijos naftos bendrovės nori, kad transporto monopolininkė "Transneft" vėl atvertų naftotiekį į Latvijos uostą Ventspilį.
Tačiau Ventspilis tepadėtų išspręsti problemas šiais metais, kadangi vėliau, norint neatsilikti nuo didėjančios paklausos ir pasinaudoti aukštomis naftos kainomis, reikės naujų eksporto pajėgumų. Kitu atveju, atsiras kliūčių eksportuoti naftą į pagrindines rinkas.
"Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijai teks nutiesti naftotiekius į Japoniją, Kiniją ir kitas šalis", - teigė Ch. Weaferis.
Jam pritarė S. Dashevsky: "Galima sakyti, kad šie metai yra kritiniai, nes kitąmet laukia daug didesnės problemos".
Jau dabar parengti keturi projektai, Rusijos vyriausybė turi apsispręsti, ką gali sau leisti, arba tiesiog palikti visą naftotiekių tiesimo darbą privačioms bendrovėms.
"Transneft" pasiūlė tiesti 5 milijardų JAV dolerių vertės naftotiekį iš Vakarų Sibiro į Ramiojo vandenyno uostą Nachodką. O antra didžiausia naftos bendrovė "Jukos" norėtų tiesti 1,7 milijardo dolerių kainuosiantį naftotiekį į Kiniją.
"Transneft" taip pat planuoja plėsti naftos terminalą Suomijos įlankoje esančiame Primorske. Be to, keturios didžiausios naftos bendrovės pasiūlė statyti terminalą Murmanske.
Analitikai teigia, jog jei Rusija iš tikrųjų nori sumažinti priklausomybę nuo naftos sektoriaus, kuris užtikrina beveik 20 proc. šalies biudžeto pajamų, jai reikia investuoti ne tik į naftotiekius, bet ir į kitą infrastruktūrą, kuri paskatintų kitų sektorių plėtrą.
"Jei vyriausybė pageidauja daugiau tiesioginių užsienio investicijų arba bet kokių tiesioginių investicijų, ji turi pasiūlyti gerų sandorių bei garantuoti infrastruktūrą, nes tik tokiu būdu galima pagrįstai įvertinti riziką", - sakė "UBS Warburg" energetikos analitikas Paulas Collisonas (Polas Kolinsonas).
Maskvoje įsikūrusios UFG tyrimų padalinio vadovas Stephenas O'Sullivanas (Stivenas O'Salivanas) nurodė, kad daugėja požymių, rodančių užsienio ir pačios Rusijos investuotojų augantį susidomėjimą kitais ekonomikos sektoriais, ypač vartojimo prekių ir automobilių gamyba.
Praėjusiais metais Rusijoje automobilius pradėjo gaminti "Ford Motor Co." ir "General Motors Corp".
Tuo tarpu didžiausios šalyje sulčių ir pieno produktų gamintojos "Wimm-Bill-Dann" akcijos 2002 metais pradėtos kotiruoti Niujorko vertybinių popierių biržoje.
Minėti pavyzdžiai atspindi ekonomikos įvairumą, kuris Rusijai būtinas norint ilgalaikėje perspektyvoje apsisaugoti nuo nepastovių naftos kainų poveikio. Būtent nuo šio tikslo priklausys, kokią infrastruktūrą šalis imsis kurti.
"Neįmanoma priversti naftos bendrovių skirti lėšų kitiems ekonomikos sektoriams, tačiau galima šiuos sektorius paversti patraukliais investuotojams", - teigė S. O'Sullivanas.
“Reuters”-ELTA
