Skandalingai pagarsėjusi Trakų miesto valdžia įsipainiojo į dar vieną aferą. Valdančiajai koalicijai miesto taryboje priklausantys socialliberalai visais būdais bando pramušti savo partiečiui žemės sklypą prie pat Bernardinų ežero kranto.
Dokumentuose įvelta klaida
Į Trakų miesto tarybą patekti bandęs socialliberalas Valdas Daunaravičius ir jo kaimynas Algis Mešlius miesto tarybos narių bei mero E.Malūko padedami bando pasiglemžti žemės sklypą prie pat ežero kranto. Jie naudojasi tariamai suklastotais dokumentais.
Dokumentuose įsivėlusi klaida arba klastotė išaiškėjo tik tuomet, kai savivaldybė pradėjo ruošti greta minėtiems asmenims priklausančio sklypo detalųjį kito sklypo planą.
Netoli ežero, Birutės g. 24, gyvenantys namo savininkai miesto valdžiai pateikė skundą, esą formuojant naują sklypą ketinama nurėžti dalį jiems priklausančios žemės. Tuomet ir paaiškėjo, jog dėl dokumentų klastotės arba dėl taip vadinamos netyčia įsivėlusios klaidos V.Daunaravičius ir A.Mešlius nusipirko ežero pakrantę. Toks jų pirkinys įformintas pirkimo ir pardavimo sutartyje, pasirašytoje su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi. Taip Birutės g. 24 namo bendrasavininkiai iki pat ežero prasiplėtė savo kiemą.
Architektas nenusileido
Tiesa, vyrai paežerę bandė įsigyti teisėtais būdais. Bendrovė "Trakuva" jų prašymu paruošė žemės sklypo planą. V.Daunaravičius ir A.Mešlius planavo įsigyti 19,66 arus žemės, tačiau tuometinis vyriausiasis miesto architektas plano nepatvirtino. Namo savininkams buvo leista nusipirkti tik 12,65 arų sklypą, todėl "Trakuva" paruoštą planą turėjo koreguoti.
Nepavykus savo pusėn palaužti miesto savivaldybės darbuotojų, dokumentuose atsirado V.Daunaravičiui ir A.Mešliui naudinga klaida. Sklypo schema liko tokia pati, tačiau sklypo plotą nurodantys skaičiai buvo pakeisti, vietoje 12,65 arų buvo įrašyta 19,66 arai.
Planas su sklypo ribas gerokai praplečiančiais skaičiais buvo pateiktas ir Žemėtvarkos skyriui, kuris, remdamasis suderintu dokumentu, parengė žemės pirkimo ir pardavimo sutartį. Kadangi plane buvo nurodyta, jog žemės sklypas yra beveik 20 arų dydžio, tiek žemėtvarkininkai arų ir pardavė.
Baudžiamajai bylai - senaties užkarda
Kad A.Mešlius ir V.Daunaravičius nusipirko ne 12 su puse arų, o beveik 20 arų, ilgai niekas nežinojo. Jie ir patys niekam nieko nesakė, o tvorą užsitvėrė pagal suderintame plane nurodytą sklypo ribą. Paežerė liko neaptverta.
Pretenzijas dėl sklypo jie pradėjo reikšti tik po penkerių metų.
V.Daunaravičiui ir A.mėšliui pradėjus reikalauti paežerės, tuometinis Trakų meras Saulius Rasčiauskas paprašė generalinės prokuratūros, kad būtų nustatytas dokumento klastotės faktas. Į prokuratūrą meras kreipėsi dar praėjusiais metais.
Jo pasirašytame rašte teigiama, kad A.Mėšliaus ir V.Daunaravičiaus veiksmai gali būti vertinami kaip bandymas apgaule užvaldyti valstybinę žemę. Prokuratūrai aiškinta, jog net ir plika akimi matyti, kad skaičiai dokumente gali būti savavališkai suklastoti, tai esą išduodanti rašysena.
Tačiau kaip atsakomuoju raštu savivaldybės merui išaiškino Trakų policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio jaunesnysis inspektorius Aleksandras Okunevičius, "šiame įvykyje formaliai nusimato nusikaltimo požymiai, tačiau asmuo negali būto traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu suėjo 5 metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas. Todėl baudžiamoji byla nekeltina". Tuomet ir paaiškėjo, kodėl dėl neva priklausančio sklypo namo bendrasavininkai pretenzijų nereiškė penkerius metus.
Sutikrino sklypo ribas
Tariamai klastotei iškilus viešumon, tiek žemėtvarkininkai, tiek savivaldybės darbuotojai puolė tikrinti sklypo ribas.
Paslaugas rengiant sklypo planą A.Mešliui ir V.Daunaravičiui teikusi privati bendrovė "Trakuva" savo iniciatyva taip pat suskubo ieškoti klaidų. UAB "Trakuva" savivaldybės atstovams išsiuntė raštą, kuriame teigiama, jog minėtų asmenų sklypas vos daugiau nei 12 arų. Į dokumentą dėl nežinomų priežasčių esą įsivėlusi klaida.
Kad Birutės g. 24 namo savininkams priklauso ne 20, o vos 13 arų žemės, rodo ir geodeziniuose planuose patvirtintos žemės sklypų ribos. Be to, jog šis sklypas yra suformuotas vos didesnis nei 12 arų, nurodoma ir namų valdos inventorinėje byloje. Toks sklypo dydis inventorinėje byloje buvo iki 1997 metų, t.y. iki tada, kai V.Daunaravičius ir A.Mešlius dar nebuvo pasirašę sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties.
Žemėtvarkininkai taip pat tvirtina, jog pirkimo sutartyje dėl nurodyto klaidingo sklypo dydžio buvo įvelta klaida.
Dingo dokumento originalas
Nepaisant to, jog visi brėžiniai bei geodeziniai planai rodo, jog V.Daunaravičiui ir A.Mešliui priklauso ne didesnis kaip 13 arų sklypas, dabartinė Trakų savivaldybės valdžia visomis išgalėmis gina minėtų asmenų teisėtumą ir remiasi vien jų turimu žemės sklypo planu, kuriame nurodyti arų skaičiai neatitinka tikrų sklypo ribų.
Šioje istorijoje yra ir dar viena detalė - dingo sklypo plano originalas, todėl savivaldybė gali remtis tik V.Daunaravičiaus ir A.Mešliaus pateiktomis dokumentų kopijomis. V.Daunaravičius "VL Vakaro žinios" netyčia prasitarė, jog dokumento kopiją jis turi, tačiau vėliau savo teiginį neigė.
Privačius interesus gins savivaldybė
Žemėtvarkos skyriaus vadovas A.Podrezas tvirtino, jog Birutės g. 24 namo savininkams buvo pranešta, jog didesnis nei priklauso sklypas jiems buvo parduotas dėl dokumente įsivėlusios klaidos. Žemėtvarkininkai prašė pasirašytą sutartį pakeisti šalių susitarimu, tačiau jokio atsako negavo. Skyriaus vadovas tvirtina, jog dėl sutarties taisymo veikiausiai teks kreiptis į teismą.
Tuo tarpu Trakų savivaldybė nesnaudžia ir ruošiasi gynybai. Pakvipus teismams V.Daunaravičiaus ir A.Mešliaus interesai tapo savivaldybės interesais. Kaip tvirtino meras, miestui reikia išsaugoti minėtą paežerę, mat ten daug Trakiškių eina maudytis. Pasak E.Malūko, paežerė bus išsaugoti tik tuo atveju, jeigu žemės sklypas priklausys V.Daunaravičiui ir A.Mešliui, nes seni trakiškiai neabejingi miestelėnams. Jeigu žemės sklypas būtų parduotas "atėjūnams" verslininkams, Trakų gyventojai esą nebeturės kur maudytis.
Meras E.Malūkas tvirtino, jog vienas advokatas savivaldybės interesus teismuose atstovauti pasisiūlė už dyką.
Savivaldybės vardu V.Daunaravičiui ir A.Mešliui neva priklausančią paežerę gins advokatas Daivis Švirinas. Tačiau panašu, jog savivaldybės interesus ginti pasišovęs advokatas ir pats suinteresuotas paežere, mat yra minėtų piliečių kaimynas.
Rūpinasi miestelėnais
A.Mešlius taip pat tvirtina, jog kryžiaus kelius dėl paežerės eina tik rūpindamasis miestelėnais. Jis tvirtino, jog jam pačiam Bernardinų ežero pakrantės nereikia. Vyriškis ir žemės mokestį už šią pakrantę moka taip pat dėl miestelėnų.
V.Daunaravičius tvirtino, jog jam taip pat rūpi tik miesto žmonių, o ne asmeniniai interesai. Dėl to esą savo kiemo ribas jie tyčia pamažinę tvora, kad trakiškiai turėtų paplūdimį. Jis teigė, jog paplūdimys bus išsaugotas tik tuo atveju, jeigu sklypas priklausys jiems. Priešingu atveju žemės sklypą nusipirkę verslininkai pastatys viešbutį ir miesto gyventojai prie pakrantės neturės teisės prieiti.
Tačiau nei vienas, nei kitas negalėjo paaiškinti, kodėl gindami miestelėnų interesus, jie rūpinasi tik tuo žemės rėžiu, kurį dėl įsivėlusios klaidoms jiems pavyko nusipirkti.
"VL Vakaro žinios"
