Yra trys paprasti būdai, kaip sulaukti pigaus, nors ir lokalaus populiarumo: apversti kryžių pas savo senelę ar kitą garbaus amžiaus giminaitę, pavadinti moterį stora ir neturėti mobiliojo telefono. Visuomenė dar toleruoja tokius, kurie savo mobiliajame neturi logotipo, tačiau neturėti ir paties telefono sau gali leisti tik “old-schoolas”, t.y. kita civilizacija, t.y. pensininkai. Šeštadienį (10.04) “Gravity” turėjo net 4 mobiliuosius ir dar jais muziką grojo.
Kas tas “Gravity” (http://www.gravity.lt)? Ne, tai ne geriausiai išsaugota pasilinksminimų pasaulio paslaptis, tai jūs geriausiai išsaugota paslaptis, jeigu dar negirdėjote šio pavadinimo, kurį kai kas ne tik rašo, bet ir taria iš didžiosios raidės, turinčio reputaciją, kurią kai kas piešia iš visų didžiųjų. Net ir keista vieta šalia Vilniaus Geležinio Vilko transportinės arterijos nepamaišė. Antrojo gimtadienio gruodį laukiantis pusiau užsienio, pusiau Lietuvos kapitalas buvo pirmasis, parodęs “O kaip ten Vakaruose?”, ir jei ne pradėjęs šiandieninį klubų bumą, tai buvęs pirmąja puta ant šios cunamio bangos. Skambu kaip “pijarščikas” (http://www.omni.lt/index.php?base/z_105439), ar ne?
Šeštadienį prie durų stoviu ankstokai: pusvalandis nuo atidarymo, rimti klubinėtojai taip nedaro, bet aš turiu nuolat skubėti, kol neįsigalėjo fotografuojantys-filmuojantys telefonai, leisiantys žurnalistu tapti kiekvienam. Aš puikiai tinku savo naujiesiems batams, mano paplyšę džinsai ne mano sunkią materialinę padėtį rodo, o prisideda prie kūrimo įvaizdžio nerūpestingo, kiek senamadiško romantiko, kuriam įvaizdis neva nerūpi. Kompanionas Dangiras, kadaise šiame klube rodęs nuogą užpakalį ir lankytojus puošeivom vadinęs, vėluoja, todėl aš jam “majakinu” ir galvoju, kad laužai, t.y. senoviniai “majakai”, buvo labai nepraktiški. O dabartiniai dar ir prie intuicijos ugdymo prisideda: kas gi tuo “majaku” norėta pasakyti - “aš jau čia”, “aš dar ne čia”, “aš apie tave galvoju” ar “Lie-tu-va!”?
Pračiuožę ilgu koridoriumi - Pilkąja Mylia (http://www.clubgravity.lt/admin/uploaded_files/GAL5002-5A.jpg), žengiam į melsvai pilkšvą prieblandą, raižomą spalvotų spindulių. Aišku, visiems nedrąsu pirmiesiems žengti koja į šokių aikštelę, o ir mes ne kokie išsišokėliai liberaldemokratai, todėl vartom meniu. Alus - 6 litai už 0,25l, sidras - 6 litai už 0,3 l: gera kainų treniruotė prieš žengiant į ES. Bet barmenai šypsosi itin maloniai ir netgi stilingai. Vėliau aš vieno pliko barmeno prašau pagirti mano grožį, kuris griauna sienas, užtemdo saulę ir priverčia moteris nevalingai nusirengti (grožis, ne barmenas!). “Ką?!” - sako jis. Pakartoju. “Labai gražus”, - kiek pakrypęs ištaria ir greitai pasišalina. Kas taip komplimentus sako? Komplimentai turi būti nepastebimi. Pavyzdžiui, laikykis atokiau nuo mano merginos.
Pilu sidrą į skrandį, kur jo jau laukia “Suktinis”, o lankytoja Dainė man pedagogiškai aiškina, kad nuo sidro atsiranda celiulitas (http://www.american-beauty-center.ch/photos/cellulitis_2_2.jpg). Mano širdis vos nesustoja, tačiau mergina spėja pridurti, kad tokia bėda gresia tik moterims, ir apipasakoja man celiulito gumuliukų susidarymo technologiją su visa apokaliptine nuotaika. Nieko tos moterys nesupranta - juk svarbu, kad tik mobilusis būtų pakrautas. Dainės meilužis Dunis rauko nosį kaip Leonidas Donskis, nes groja “disco” ir skamba Glorios Gaynor “I will survive”, vienas didžiausių gėjų himnų. Šmėkšteli lietuviška įžymybė, neminėkime jos vardo be reikalo.
Bet “disco” tik užkanda, greitai patiekiamas “funky house” ir “housy funk” ir “supaisysi-šiais-laikais-tuos-stilius-ir-postilius” ir mes jau šokių aikštelėje atlikinėjame šokių veiksmus su gausiu kolegų būriu. Dainė gundomai suka savo klubus taip, kad iškart matosi, jog ji negeria sidro. Vaikinai šiek tiek kuklinasi (lietuviškasis drovumas) žiūrėti merginoms į akis. Šokėjai suošia Michaelui Jacksonui užsuokus “Billie Jean”, o nenustatytų pareigų klubo darbuotojas dėvi marškinėlius su užrašais “Kylie/Britney/Christina etc.”, bet tu pabandyk iš jų išgauti meilės popsui prisipažinimą.
Šokių aikštelė griežtokai įrėminta aukštais ir siaurais staliukais, todėl lengviau įsimaišyti tarp šokėjų, pagrindinėje salėje kėdės aukštos, be atramų, todėl nepatogu sėdėti, todėl lengviau įsimaišyti tarp šokėjų. Bene labiausiai šokti varantis klubas. Tik tualetas netoli pagrindinių minios srautų, todėl tie, kurie tik tyloje ir vienatvėje gali apmąstyti mitybos ratą, turi sunkumų.
Mane, šluostantį lėtai dygstančius šokių prakaito lašus, į kampą spaudžia buvusi simpatija, po nesėkmingo kabinimo SMS (išsigelbėjimas keverzojusiems ilgus ir neįskaitomus meilės laiškus!) tapusi tiesiog dar viena storule be jokių stiliaus užuomazgų. Ji demonstratyviai šalia manęs su savo vaikinu užsiima lengvu porno “Skaityk tarp eilučių”, bet jai iškyla nenumatyta kontrataka, man piktnaudžiaujant savo padėtimi: viešas pasijuokimas “Omni Laike”. Ak (teatrališkai), kiek žurnalistavimas įstatymuose nereglamentuotų socialinių garantijų suteikia!
Su Dangiru sėdime atvėsimo (lietuviškai - “chill-out”) zonoje, kur DJ Vidis traukinėja kišinėja laidus iš ultramodernių mobilių, savininkus gražesniais darančių. Į tuos mobiliuosius įrašyta muzika ir ji skamba švariai, bet atskrenda garsai iš pagrindinės salės ir išeina kažkokia balta mišrainė. Dangiras, nutaisęs nesudrumsčiamą miną, prašo didžėjaus prisukti garsą, neva mes nesusišnekam, tačiau šis mandagus ir užuot sukiojęs pirštą prie smilkinio sako, kad tokiu atveju jo muzika bus užgožta pagrindinės salės repertuaro. Užtat reklamuotojas Vidis prastas. “Tai ar apsimoka man dabar pirkti šį telefoną?”, vėliau jau aš gudriai klausiu, nes to telefono pavadinimas buvo nurodytas vakarėlio pavadinime. “Nežinau”, - trūkteli pečiais. Ir šaldytuvo jame nėra - tai ar čia telefonas? Bet Vidis pripažįsta, kad merginas kabinti telefonas man padės. Reikės susimąstyti.
Įnirtingai atvėsinėjame toliau. Aplink siaučia bendruomenės jausmą išsiugdę piliečiai. Kai kurie maloniom akim žiūrėdami vaišinasi kitų gėrimais. Išdidžios povyzos bendruomeninkas, marškinius užsikišęs už savo mobiliojo, kaip priešo skalpas garbę, šlovę skleidžiančio ir moteris smarkiau alsuoti priverčiančio, geria svetima sąskaita su Karaliaus Saulės šypsena. Viena mergina negrįžtamai skolinasi paskutinę mano cigaretę (na, buvau, buvau, mandagus). Gerai žinom, ką “prie ruso” su tokiais darydavo. O Dangirui dar pasimaišo ir kažkoks užsienietis, kontrabandinių prekių besiteiraująs. Ot, supuvę Vakarai!
Su publikos veido piešimu vėl daug nesicackinu. Tikrai kažką turi pasakyti tik vaikinas su kuprine-karve: tikram lietuviui karvė ne tik maisto šaltinis, darbo įrankis, bet ir palydovas klube. Kitų ekscentriškumas gan nuosaikus, todėl aš ciniškai vedu vidurkį ir rodau: spausti čia (http://www.clubgravity.lt/admin/uploaded_files/GAL8799-12a.jpg) ir čia (http://www.clubgravity.lt/admin/uploaded_files/GAL8758-12a.jpg).
Būdamas uolus sporto mylėtojas ir propaguotojas, skleidžiu žinią apie naują ir progresyvią sporto šaką, labai populiarią Kalifornijoje ir Japonijoje, greitai tapsiančia olimpine. Reikia 16 žmonių, kad būtų galima sudaryti keturias grupes po keturis dalyvius. Kiekvienas ima suaugusią katę, neša pas veterinorių, kur gyvūnas užmigdomas ir jam amputuojamos galūnės, įskaitant uodegą. Tada namuose tos minimalizuotos katės, nebegalinčios gauti fizinio krūvio, maitinamos itin riebiu maistu ir laimi tas, kurio katė po 2 mėnesių yra didžiausia į plotį. Vienos merginos - tikros materialistės, iškart užuodė aukso gyslą: už tokius žaidimus prašo pinigų arba alaus, kitos - teigia esančios humaniškos, bet katė juk - ne žmogus.
Vakarėlyje susimušė policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai.
