Neseniai britų žiniasklaidoje pasirodė garsaus politiko, konservatoriaus Lordo Davido Howello straipsnis, kuriame šis ragina išplėsti šiuo metu vegetuojančią Britų Sandraugą ir paversti ją veiksmingu Didžiosios Britanijos užsienio politikos įrankiu. Labiausiai intriguoja tai, kad naujojoje Sandraugoje numatyta vieta ir Lietuvai.
Trečiasis kelias tarp ES ir JAV
Savo straipsnyje (http://www.tmcnet.com/usubmit/2006/01/23/1308287.htm) D. Howellas kritikuoja nusistovėjusią nuomonę, kad Britanija užsienio politikoje turi rinktis vieną iš dviejų alternatyvų: dėtis prie pagrindiniais klausimais niekad nesutariančios Europos Sąjungos (ES) arba tenkintis Jungtinių Valstijų „kambarinio šunelio“ vaidmeniu.
Britų politiko teigimu, šiandien Britanija turėtų rinktis trečiąjį kelią. Jis siūlo į koaliciją suburti grupę bendraminčių – valstybių, kurios būtų proamerikietiškos ir suvoktų, kad Amerikai įtaką galima daryti tik „iš vidaus“, o ne per konfrontaciją. Kartu D. Howellas pabrėžia, kad tos valstybės turi nebijoti esant reikalui ir sukritikuoti JAV veiksmus. Konservatorius tikisi, kad tokios koalicijos nuomonė Vašingtone būtų gerbiama.
Anot D. Howello, naujosios koalicijos pagrindu galėtų tapti Britų Sandrauga (oficialiai vadinama Tautų Sandrauga) – tarptautinė organizacija, vienijanti Didžiąją Britaniją ir buvusias jos kolonijas Azijoje, Afrikoje ir Okeanijoje.
Į Sandraugą įtraukė ir Lietuvą
Britų politiko vertinimu, Sandraugos potencialą rodo tai, kad jos sudėtyje yra net šešios iš dinamiškiausių pasaulio ekonomikų: Indija, Australija, Naujoji Zelandija, Malaizija, Singapūras ir Kanada.
Vis dėlto, kad taptų tikrai įtakinga jėga tarptautinėje politikoje, Sandrauga turi pasipildyti dar keliomis proamerikietiškomis, bet hegemonui nepataikaujančiomis valstybėmis. Tarp kandidačių tapti naujosios Britų Sandraugos narėmis D. Howellas mini Japoniją, Lenkiją, Turkiją, Norvegiją ir tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
„Gerų vaikinų“ koalicijos įtaką tarptautinėje politikoje garantuotų jos ekonominė galia (Sandrauga kurtų trečdalį pasaulio BVP) ir „švelniosios“ galios potencialas. D. Howellas mano, kad, pavyzdžiui, sprendžiant Irano klausimą tokios valstybių koalicijos pareikšta nuomonė galėtų duoti geresnį rezultatą nei JAV grasinimai ar ignoruojama ES diplomatija.
Kodėl tai svarbu mums
Britų politiko vizija gal ir graži, bet nelabai realistiška. Sunku įsivaizduoti, kas galėtų paskatinti jungtis į koaliciją ir neutralumą puoselėjančią Japoniją, ir pastaruoju metu nuo JAV link ES dreifuojančią Turkiją, ir daugumai sąjungų alergiškas Baltijos valstybes. Britų noras vaidinti didesnį vaidmenį pasaulio politikoje tikrai nėra tokia paskata.
Vis dėlto įtakingo konservatoriaus, buvusio Margaret Thatcher vyriausybės nario ir ilgamečio Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininko D. Howello samprotavimai yra svarbūs ir mūsų šaliai. Pirmiausia dėl to, kad jo straipsnyje tarp eilučių galima išskaityti keletą rekomendacijų Lietuvos užsienio politikai.
Pirmoji iš jų – tai patarimas saugotis aklo lojalumo Amerikai. Tarptautinėje politikoje proamerikietiškos pažiūros nėra minusas, tačiau aklai pritardama visiems JAV veiksmams valstybė vargu ar pelnys kitų pagarbą. Šią ribą kartais peržengia Lenkija, dėl to kitų ES šalių yra pavadinama Amerikos „Trojos arkliu“ Europoje.
Kita rekomendacija – aktyvi užsienio politika. Norėdama įsitvirtinti „gerų vaikinų“ sąraše, Lietuva turi formuluoti ir reikšti savo poziciją svarbiausiais tarptautinės politikos klausimais (kaip ES narei, jei šalims pavyksta susitarti, ir savarankiškai, jei ES tuo klausimu susiskaldžiusi). Nes aktyvią užsienio politiką vykdančios Lietuvos balsas bus daug geriau girdimas ir diskutuojant apie jai aktualius klausimus, susijusius su Rusija, Baltarusija ar Ukraina.
D. Howello straipsnis taip pat kelia minčių ir apie glaudesnius Lietuvos ir Didžiosios Britanijos ryšius. Britai šiuo metu yra turbūt realiausias mūsų šalies sąjungininkas iš didžiųjų ES valstybių. Nes vokiečiai flirtuoja su Rusija, o prancūzai į ES naujokes vis dar žvelgia kaip į balastą, trukdantį konsoliduoti Bendriją.
Draugiški santykiai su Didžiąja Britanija Lietuvai gali praversti ne tik ginant šalies interesus ES institucijose (pavyzdžiui, svarstant europinę energetikos strategiją ar derantis dėl ES biudžeto), bet ir sprendžiant su vis gausėjančia į Britaniją emigravusių lietuvių bendruomene susijusius klausimus.
