Pasipiktinę, kad jų atstovas Seime nevykdo duotų pažadų, rinkėjai apskundžia politiką etikos sargams. Paaiškėjus, kad skundas pagrįstas, politikui pažadukui skiriama kelių šimtų litų bauda... Tokį politikų elgesio kontrolės mechanizmą įtvirtintų Politikų elgesio kodeksas, kurio priėmimą Seimas vilkina jau trečius metus.
Politikus reikia ir drausminti, ir mokyti
Šiuo metu politikų elgesys nėra pakankamai kontroliuojamas. Pasak buvusio Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, politikams nėra taikomos Darbo kodekse numatytos sankcijos už tam tikrus prasižengimus (pvz., už buvimą neblaiviam darbe), už kuriuos turi atsakyti kitų profesijų atstovai. A. Salamakino manymu, Politikų elgesio kodeksas galėtų padėti spręsti šiuos klausimus.
Paklaustas, ar jam pačiam dirbant Seime teko susidurti su tokiais atvejais, kai parlamentaras plūstųsi, rodytųsi viešai per daug išgėręs ar naudotų smurtą (visi šie prasižengimai buvo įvardyti ankstesniajame Kodekso projekte (http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=238127&Condition2)), A. Salamakinas buvo atviras: „Visi trys įvardyti atvejai Seime pasitaikė“.
Politikų elgesio kodeksas reikalingas ne tik vandalams drausminti. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Algirdas Meškauskas mano, kad priėmus kodeksą bus nubrėžtos etiško elgesio gairės, kuriomis ilgainiui ims vadovautis politikai.
Anot A. Meškausko, priėmus kodeksą, visuomenė tikėsis, kad politikai elgsis būtent taip, kaip skelbiama jų elgesio kodekse. „Kodekso efektyvumo staiga gal ir nepastebėsime, bet ilgainiui jis taptų veiksmingu ir labai naudingu“, - vylėsi VTEK pirmininkas.
Jeigu Politikų elgesio kodeksas toks svarbus ir reikalingas, tai kodėl jo projektas jau trečius metus klaidžioja po Seimo koridorius ir vis nepriimamas?
Sunku priimti įstatymą sau patiems
Nors Kodekso projektas metai iš metų vis tobulinamas, esminis dalykas lieka nepakitęs - Seimo nariai turi ryžtis patvirtinti griežtas elgesio taisykles, kurių patys privalės laikytis.
„Viena priežasčių yra ta, kad šis kodeksas būtų taikomas patiems Seimo nariams“, - sakė „Omni laikui“ A. Meškauskas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius, priklausantis šiuo metu Kodeksą tobulinančiai darbo grupei (http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=252064&Condition2), pabrėžė, kad Lietuvoje politiko veikla dar nelaikoma savita profesija. „Motyvai, kurie nulemia apsisprendimą rinktis politiko kelią - labai skirtingi. Ne kiekvienam atrodo, kad politikui reikėtų nustatyti atskiras elgesio taisykles“, - teigė „Omni laikui“ A. Monkevičius.
O A. Salamakinas buvo dar kategoriškesnis: „Pagrindinė problema, dėl ko nepriimtas Politikų elgesio kodeksas, - didžioji dalis politikų mano, kad tokio kodekso nereikia, nes jie ir be kodekso žino, kaip elgtis“.
Politikai bijo baudų
Turbūt labiausiai Seimo narių ryžtą atvėsina realios baudos, kurios priėmus Politikų elgesio kodeksą būtų skiriamos už etikos pažeidimus.
Paskutiniame Kodekso variante, kurį atmetė Seimas, už nusižengimus numatytos kelių rūšių nuobaudos: nuo rašytinio įspėjimo iki piniginės baudos ar net apkaltos arba nušalinimo nuo pareigų.
Kaip „Omni laikui“ teigė A. Salamakinas, daliai politikų nepriimtinos kodekse numatomos baudos už etikos pažeidimus ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Politikų elgesio kodeksas iki šiol nepriimtas.
Turbūt neatsitiktinai šiuo metu Kodeksą tobulinančios grupės vadovė Zita Žvakinė neseniai pareiškė (http://www.omni.lt/?i$9359_84776$z_269904) sieksianti, kad projekte neliktų siūlymų neetiškai besielgiantiems politikams skirti baudas.
Kodeksu piktnaudžiautų politiniai oponentai?
Vis dėlto baudos, anot A. Salamakino, - ne vienintelė priežastis, kodėl kodeksas vis dar nėra priimtas. Jo teigimu, daliai politikų taip pat nepriimtinos abstrakčios frazės kodekso tekste.
Iš tiesų ankstesniame Kodekso projekte buvo gausu tokių abstrakčių reikalavimų, kaip „tesėti duotus pažadus“ ar „pripažinti savo klaidas ir imtis veiksmų jas taisyti”. „Vargu ar priėmus tokias formuluotes, bus įmanoma sukontroliuoti politikus ir įrodyti, kad jie kažką pažeidžia“, - abejojo A. Salamakinas.
Be to, palikus kodekse abstrakčias formuluotes, nukentėtų ne tik jo efektyvumas. A. Salamakinas įžvelgia ir galimą piktnaudžiavimą kodeksu partinėje kovoje. „Šitos formuluotės gali sukelti politikų tarpusavio kovą, nes politinės partijos gali kaltinti savo oponentus, pasiremdamos šiomis frazėmis“, - teigė „Omni laikui“ A. Salamakinas.
Lietuva nėra juoda avis Europoje
Galime kaltinti šalies politikus, nesiryžtančius suvaržyti savęs griežtomis taisyklėmis, tačiau reikia pripažinti, kad Lietuva šioje srityje nėra išskirtinė.
Kaip „Omni laikui“ pasakojo A. Monkevičius, tik anglosaksų teisinės tradicijos šalyse įteisintos ne tik etikos normos, bet ir svarius įgaliojimus turinčios vidaus struktūros bei procedūriniai mechanizmai.
„Kontinentinėje Europoje renkamosios valdžios atstovų elgesio klausimai dažniausiai paliekami teismui, žiniasklaidai ir rinkėjų vertinimui. Tik pastaruoju metu pastebima tendencija diegti ir institucinius elgesio kontrolės mechanizmus“, - sakė A. Monkevičius.
