Apžvelgęs visų nuo 1975 metų, kai startavo dabartinė balsavimo sistema, iki šiemetinės Eurovizijos vykusių konkursų rezultatus, tinklalapis „Esctoday.com“ pabandė atrasti nugalėtojų sėkmės receptą. Tad ką gi sako skaičiai?
Burtai
Sunku tuo patikėti, bet tarp Eurovizijos nugalėtojų daugiausia buvo muzikantų, kuriems burtai lėmė dainuoti pirmiems. Arba paskutiniams. 1975, 1976 ir 1984 metais pirmieji scenoje pasirodę atlikėjai vėliau užėmė pirmąją vietą. Kita vertus, trys nugalėtojai – 1977, 1982 ir 1983 metų – dainavo paskutiniai.
Maždaug dviem trečdaliams Eurovizijos nugalėtojų burtai lėmė pasirodyti antroje koncerto pusėje, o trečdalis pirmąją vietą pelniusių pasirodymų buvo tarp penkių paskutinių. Tik 20 proc. nugalėtojų pasirodė tarp penkių pirmųjų koncerto atlikėjų, įskaitant ir jau minėtus čempionus, kurie dainavo pirmieji.
Nors ir negalima būtų teigti, kad burtai lemia nugalėtoją, vis dėlto koncerte, kuriame keletas dainininkų pretenduoja į aukščiausias vietas, vėlesnis pasirodymas neabejotinai suteikia pranašumą.
Dvyliktukai
Gauti daug 12-os taškų įvertinimų yra labai gerai ir paprastai tai reiškia pergalę. Tačiau 1977, 1981, 1989, 1990, 1998 ir 2003 metais Eurovizijos nugalėtojas gavo didžiausią skaičių taškų, bet ne daugiausiai dvyliktukų. Pavyzdžiui, 2003-iaisiais Rusijos atstovės grupė „t.A.t.u.“ su daina „Ne ver‘, ne bojsia“ surinko daugiausiai (penkis) dvyliktukus, bet užėmė tik trečiąją vietą po Turkijos atstovės Sertab Erener su daina „Every way that I can“ (keturi dvyliktukai) ir belgų grupės Urban Trad su daina „Sanomi“ (trys dvyliktukai).
Dar labiau stebina tai, kad tik vieninteliam Eurovizijos nugalėtojui – 1982 metais Vokietijai atstovavusi dainininkė Nicole su šlageriu tapusia daina „Ein bisschen Frieden“ – pavyko gauti dvyliktukus iš pusės Europos šalių. O 1981-aisiais Jungtinei Karalystei atstovavusi grupė „Bucks Fizz“ su daina „Making your mind up“ laimėjo konkursą surinkusi vos 10 proc. visų dvyliktukų.
Dauguma Eurovizijos nugalėtojų gavo dvyliktukus iš trečdalio Europos šalių.
Taškai iš visų valstybių
Dvyliktukai, žinoma, yra šaunu, bet turbūt dar svarbiau yra gauti taškų iš visų Europos šalių. Kol Eurovizijoje dalyvavo mažiau valstybių, atvejai, kai atlikėjui taškų skirdavo visos šalys, buvo gana dažni. Taip nutiko 1975, 1976, 1977, 1981, 1984, 1986, 1993 ir 1997 metais. Tiesa, Šveicarijai 1988-aisiais atstovavusi Celine Dion su daina „Ne partez pas sans moi“ nugalėjo gavusi taškų tik iš 81 proc. (17 iš 21) valstybių.
Nesunku įsivaizduoti, kad konkurso dalyvių skaičiui išaugus iki 40-ies, tikimybė gauti taškų iš kiekvienos šalies smarkiai sumažėjo. Vis dėlto charizmatiškajai Ukrainos dainininkei Ruslanai 2004 metais tą beveik pavyko padaryti: jos dainą „Wild dances“ taškais įvertino visos valstybės, išskyrus Šveicariją.
Ligi šiol Eurovizijos nugalėtojai gaudavo taškų mažiausiai iš 92 proc. konkurse dalyvaujančių Europos šalių.
Vaikinai ir merginos, grupės ir solo atlikėjai
Dauguma Eurovizijos gerbėjų įsitikinę, kad labiausiai apsimoka į konkursą siųsti solo dainininkę (ar bent jau grupę, kurioje pagrindinis yra moters vokalas). Ir atrodo, kad taip manantieji yra teisūs.
Apie 70 proc. nugalėtojų nuo 1975-ųjų konkurso būtent ir buvo solo dainininkės arba grupės, kuriose pagrindinis buvo moters vokalas. Maždaug pusė nugalėtojų buvo solo dainininkės.
Vieninteliai solo dainininkai, kuriems pavyko konkurse iškovoti pirmąją vietą, buvo Airijos atstovas Johny Loganas, kuris Eurovizijoje triumfavo du kartus (1980 metais su daina „What‘s another year“ ir 1987 metais su daina „Hold me now“), bei Italijos dainininkas Toto Cotugno, kuriam 1992-aisiais pirmąją vietą pelnė daina „Insieme“.
Tendencijos ryškėja
Po 1998-ųjų, kai televizijos žiūrovų balsavimas pakeitė ekspertų komisijos verdiktą, anksčiau vyravusios tendencijos dar sustiprėjo.
Apžvelgus pastaruosius aštuonis konkursus matyti, kad tik trys nugalėtojai (1998, 2003 ir 2004 metais) pasirodė pirmoje koncerto pusėje. Tik du kartus Euroviziją laimėjo ne solo dainininkės (2000 ir 2001 metais triumfavo vyrų duetai).
Komisijos laikais atlikėjai varžėsi tik dėl keleto žmonių visoje Europoje simpatijų. Šiandien dainininkai turi sužavėti tūkstančius žiūrovų ir tik tada gali tikėtis pergalės Eurovizijoje. Tai daug sunkesnis uždavinys.
Šiemet
2006-ųjų konkurse 7 iš 14 jau žinomų finalo dalyvių yra solo dainininkės arba grupės, kuriose pagrindinis yra moters vokalas. Tarp pusfinalio dalyvių daugumą – 14 iš 23 – taip pat sudaro moterys.
Kadangi paskutiniai keturi pasirodymai finale priklauso pusfinalio dalyviams, kol kas sunku pasakyti, ar istorinės tendencijos yra palankios koncerto pabaigoje pasirodysiantiems dalyviams.
Beje, pernai Graikijos atstovė Helena Paparizou dainavo 19-u numeriu ir laimėjo Euroviziją su daina „My number one“. Tačiau prancūzė Ortal pasirodė scenoje 24-a, bet jos daina „Chacun pense a soi“ liko 23-ioje vietoje. Taigi ne viską lemia skaičiai.
„LT United“ šansai
Ką žada tinklalapio „Esctoday.com“ nustatytos istorinės tendencijos Lietuvai, kuriai šiemet Atėnuose vyksiančiame konkurse atstovaus grupė „LT United“?
Galimybes nugalėti mažina tai, kad grupėje nėra ne tik ryškaus moters vokalo, bet apskritai nėra dailiosios lyties atstovių. Be to, žvelgiant į istoriją, galima nesunkiai pastebėti, kad Lietuvos atstovams taškų skirdavo tik pavienės valstybės.
Galime guostis nebent tuo, kad burtai šiemet buvo mums palankūs – „LT United“ pusfinalyje į sceną kops 18-i iš 23 dalyvių. O jeigu pavyktų patekti į konkurso finalą, yra didelė tikimybė, kad mūsų atstovai vėl dainuotų vieni iš paskutinių.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad „LT United“ nesidairė į „eurovizinius“ standartus. Iki šiol tokia taktika pasiteisino. Tikėkimės, mūsų scenos vilkai ras kontrargumentų ir ne itin palankiai skaičių kalbai.
