Dienraščiui „Klaipėda“ pasidomėjus didžiųjų uostamiesčio įmonių darbuotojų darbo sąlygomis, paaiškėjo netikėtas dalykas. Kai kurios bendrovės kaip įmanydamos vengia bendravimo su žurnalistais ir išsisukinėja nuo atsakymų į „nepatogius“ klausimus.
Kai dienraštis pamėgino sužinoti, ką apie darbininkų išsakytus priekaištus mano įmonių vadovai, atsakymai į klausimus sukėlė tik dar daugiau abejonių. Pusantros savaitės trukę bandymai susisiekti su vienos didžiausių Klaipėdos bendrovių atstovais apskritai nedavė jokių rezultatų.
Atsiuntė reklamą
Apie kai kuriuos abejotinus bendrovės „Masterfoods“ vadovų reikalavimus darbininkams dienraščiui papasakojo keturi fabrike jau kelerius metus dirbantys žmonės. Nenorėdami prarasti darbo, jie vengė viešinti savo pavardes.
Nė į vieną gargždiškių ir klaipėdiečių priekaištą, kuriuos žurnalistai suformulavo ilgame sąraše, bendrovės „Masterfoods“ viešųjų ryšių skyriaus vadovas Ramūnas Severinas neatsakė.
Po pusantros savaitės bendravimo telefonu, dienraštį pasiekė dviejų puslapių kone reklaminis tekstas apie fabriką. Atsakymų į darbuotojų pretenzijas laiške dienraščiui nebuvo.
Nespėjo atsakyti
Įmonė „Philip Morris“ taip pat rado būdą, kaip išvengti „Klaipėdos“ domėjimosi vidine bendrovės darbo tvarka ir sąlygomis, kuriose darbuotojams tenka dirbti.
Nors su įmonės atstove spaudai dienraštis mėgino susisiekti nuo užpraėjusio pirmadienio, sekretorei vis primenamas pranešimas apie norą bendrauti, atgarsio sulaukė tik praėjusį penktadienį.
Bendrovės atstovas korporaciniams reikalams Darius Šilas paprašė dienraščio atsiųsti rūpimų klausimų sąrašą.
Vakar ryte D.Šilas pranešė, kad labai atsiprašo, nes iki nurodyto termino nespės atsakyti į „Klaipėdos“ klausimus.
Kitos įmonės buvo atviresnės. Bendrovės „Yazaki Wiring Technologies“ personalo vadovė Regina Bručkutė smulkiai papasakojo apie darbuotojams keliamas užduotis ir problemas.
Bendrovės „Vakarų laivų statykla“ personalo vadovas Tomas Tarasevičius, gavęs „Klaipėdos“ klausimus, į juos atsakė po pusvalandžio.
Verčia šypsotis?
Bendrovėje „Masterfoods“ dirbantys vyriškiai „Klaipėdai“ papasakojo, kad ne tik jie, bet ir kiti fabriko darbininkai dažnai skeptiškai vertina darbdavių iniciatyvą kurti neva geresnę atmosferą kolektyve.
Pašnekovai tikino nesuprantantys, kodėl tam, kad, stovėdami prie konvejerio, kas mėnesį užsidirbtų tūkstantį litų, jie dar turi dalyvauti ir įvairiuose išgalvotuose renginiuose.
Dienraštį darbuotojai tikino, kad didžioji dalis darbininkų krepšinio ir futbolo varžybose, įmonės vakarėliuose dalyvauja tik todėl, kad metų pradžioje jiems bent procentu padidintų atlyginimą. Vyriškiai piktinosi, kad žmonėms dar tenka vaidinti draugystę ir dirbtinai šypsotis.
„Masterfoods“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas R.Severinas į prašymą paneigti ar patvirtinti tokius darbininkų vertinimus atsakė aptakiai. Savo laiške „Klaipėdai“ jis teigė:
“Masterfoods” propaguoja sveiką gyvenseną, remia darbuotojų iniciatyvą aktyviai sportuoti laisvu nuo darbo metu. Darbuotojai gali nemokamai naudotis išnuomota sporto sale. Vyksta daugybę dalyvių ir aistringų sirgalių pritraukiantys vidiniai krepšinio, futbolo turnyrai, įmonės komandos sėkmingai dalyvauja rajono pirmenybėse.“
Apie pinigus nerašė
R.Severinas „Klaipėdai“ rašė, kad fabrike šiuo metu dirba per 900 darbuotojų. Gamykla dirba keturių pamainų grafiku ištisą parą ir per metus pagamina apie 75 tūkst. tonų kačių ir šunų maisto.
R.Severinas neatsakė į klausimą, koks yra vidutinis fabriko darbuotojų atlyginimas. Laiške dienraštis nerado ir atsakymo, kiek darbuotojams kainuoja kelionė į darbą.
Dienraščio žiniomis, iš Klaipėdos į įmonę netoli Gargždų važiuojantys darbininkai per mėnesį moka 40 litų. Kitą sumos dalį apmoka fabrikas. Iš Gargždų į fabriką važiuojantys žmonės moka po 70 centų už vieną kelionę pirmyn ir atgal.
„Klaipėdos“ pašnekovai teigė, kad vidutinis fabriko darbininko atlyginimas siekia apie 1100 litų per mėnesį.
Ypatingas požiūris?
„Klaipėda“ bendrovės atstovų teiravosi ir nuomonės, ar mūsų piliečiams iš tiesų yra sunkiau įprasti prie kai kurių užsienietiškų personalo valdymo taisyklių. Klausėme ir to, ar dažnai tenka susidurti su darbininkų nesupratingumu, kai darbdaviai mėgina sukurti geresnę atmosferą kolektyve.
Ir į šiuos paprastus klausimus „Masterfoods“ Viešųjų ryšių skyriaus vadovas atsakė frazėmis, labai panašiomis į ištrauką iš reklaminio lankstinuko.
R.Severinas rašė: „Masterfoods“ turi savo ypatingą požiūrį į verslą ir savo nuomonę, kaip jį dera tvarkyti. Šie įsitikinimai - mūsų „Penki „Mars’o“ principai - Kokybė, Atsakomybė, Tarpusavio Bendradarbiavimas, Efektyvumas ir Nepriklausomybė išskiria mus iš kitų įmonių ir reikalauja, kad mes mąstytume ir veiktume kitoniškai savo darbuotojų, savo gaminamos produkcijos ir savo verslo atžvilgiu, užtikrindami sėkmę bei produkcijos vartotojų pripažinimą visame pasaulyje.“
Pietūs - 2 litai
Bendrovės „Yazaki Wiring Technologies“ personalo vadovė R.Bručkutė „Klaipėdai“ nevengė atsakyti ir į aštresnius dienraščio klausimus.
Dabar įmonėje dirba 2 950 žmonių. Net 400 įmonėje dirbusių moterų šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Tik 20 proc. bendrovės darbuotojų yra vyrai.
Pasak R.Bručkutės, vidutinis fabrike dirbančių žmonių atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia apie 1 400 litų, tačiau didžioji dalis darbininkų gauna 700-800 litų „į rankas“.
Kasdien į įmonę atvažiuoja net 10 autobusų su darbuotojais. Kelionė į darbą žmonėms nekainuoja. Fabriko darbininkai sutaupo ir dalį išlaidų pietums. Trijų patiekalų pietūs įmonės darbuotojams kainuoja 2 litus. Nemažai vyrų fabriko valgykloje spėja pavalgyti ir du kartus.
Norėjo kitų cepelinų
R.Bručkutė pripažino, kad darbininkų atlyginimas nėra didelis, tačiau teigė, kad iki šiol nepajuto, jog pritrūktų norinčių dirbti.
Personalo vadovė tikino, kad bendrovėje pastaruoju metu stebima didesnė darbuotojų kaita. Pasak jos, dažniausiai žmonės išvažiuoja uždarbiauti į užsienį.
Per pastaruosius metus dirbti į „Yazaki Wiring Technologies“ atėjo daugiau žmonių ne iš Klaipėdos, o iš aplinkinių miestų. Fabrike dirba net iš Skuodo, Kelmės, Akmenės atvažiavę ir kambarius uostamiestyje nuomojantys darbininkai.
R.Bručkutė „Klapėdai“ teigė suprantanti, kad ne visi gali pragyventi už 800 litų per mėnesį, bet minėjo, jog nemažai darbuotojų dirba jau kelerius metus ir kito darbo neieško.
„Matyt, kitur irgi ne aukso kalnus siūlo“, - svarstė R.Bručkutė.
Personalo vadovė pasakojo, kad jau dabar lietuviška darbo jėga nėra pati pigiausia. Pasak jos, už vieno lietuvio mėnesio darbo kainą galima būtų nusamdyti du rumunus.
„Yazaki Wiring Technologies“ atstovė neslėpė, kad įmonėje dažnai tenka išgirsti kuo nors nepatenkintų ir priekaištaujančių darbininkų kalbų. R.Bručkutė juokdamasi sakė, kad nebe taip jautriai į pretenzijas reaguoti išmoko tada, kai vienas darbininkas papriekaištavo, kodėl virėjos visada išverda tik tarkuotų bulvių cepelinų - negi negalėtų pagaminti virtų bulvių cepelinų.
Ne viskas gerai
„Vakarų laivų statyklos“ personalo vadovas T.Tarasevičius „Klaipėdai“ teigė, kad šiuo metu bendrovėje dirba apie 1 500 darbininkų. Vidutinė darbininkų alga - 1 752 litai, tačiau kvalifikuotų darbininkų atlyginimas siekia 2 019 litų per mėnesį.
Darbininkai į darbą važiuoja visuomeniniu transportu, už 4-6 litus gali pietauti įmonės valgyklose, tačiau dažniausiai maistą atsineša iš namų.
Nedidelį priedą prie algos darbininkai gauna jubiliejinio gimtadienio proga. Per pastaruosius metus buvo tik du atvejai, kai darbininkus iš darbo atleisti teko už girtavimą.
T.Tarasevičius taip pat neslėpė, kad ne visi darbininkai palankiai vertina pastaruoju metu bendrovėje vykusius pokyčius. Kolektyvo nuotaikos - įvairios. Personalo vadovas dienraščiui teigė negalįs pasigirti, kad įmonėje visi viskuo patenkinti, tačiau tikino manantis, jog atmosfera gerėja.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
